Kai gimsta vaikas, tėvai dažnai pradeda svajoti apie jo ateitį – universitetą, pirmąjį automobilį, būstą ar tiesiog finansinį pagrindą, kuris leistų jam lengviau žengti į savarankišką gyvenimą. Tačiau tarp sauskelnių keitimo, miego trūkumo ir kasdienių rūpesčių apie taupymą pagalvoja ne visi. O gaila, nes laikas šioje istorijoje yra bene svarbiausias veiksnys – kuo anksčiau pradedi, tuo mažiau reikia įdėti pastangų, kad rezultatas nustebintų.
Lietuvoje tėvai vis dažniau kalba apie dvi kryptis – III pakopos pensijų fondus, skirtus vaikams, ir savarankišką investavimą per brokerio sąskaitas. Abu variantai turi savų privalumų, bet ir spąstų, į kuriuos lengva įklimpti nesusigaudžius. Pabandykime išsiaiškinti, kas iš tikrųjų veikia, o kas yra tik graži rinkodara.
Kodėl apskritai verta pradėti taupyti dabar, o ne „kai bus daugiau pinigų“
Dažniausia klaida, kurią daro tėvai – atideda taupymą vaikui iki „geresnių laikų“. Tačiau finansų pasaulyje veikia paprasta, bet galinga taisyklė – laikas rinkoje yra svarbiau nei tobulas momentas rinkai. Jei investuosite po 20 eurų per mėnesį nuo vaiko gimimo iki jo 18-mečio, tai sudarys apie 4320 eurų investuotų lėšų. Tačiau su vidutine metine grąža (tarkime, apie 6-7 proc., kas realistiška ilgalaikiam indeksiniam investavimui), suma galėtų išaugti iki 7000-8000 eurų ar net daugiau, priklausomai nuo rinkos svyravimų.
Palyginimui – jei pradėtumėte taupyti tik nuo vaiko 10 metų, per aštuonis likusius metus, net investuojant didesnę sumą kas mėnesį, sudėtinių palūkanų efektas tiesiog neturės tiek laiko pasireikšti. Todėl net simboliška suma, pradėta kaupti iš karto po vaiko gimimo, gali duoti daugiau naudos nei didesnė suma, pradėta vėliau.
Svarbu ir psichologinis aspektas – kai taupymas tampa įpročiu nuo pirmų mėnesių, jis natūraliai įsilieja į šeimos biudžetą ir nebejaučiamas kaip papildoma našta.
III pakopa vaikams: kaip tai veikia iš tikrųjų
III pakopos pensijų fondai Lietuvoje tradiciškai buvo skirti suaugusiems, taupantiems savo pensijai, tačiau pastaraisiais metais fondų valdytojai pradėjo aktyviai reklamuoti galimybę atidaryti sąskaitą ir vaikui. Tėvai (arba kiti giminaičiai) gali kaupti pinigus vaiko vardu, ir šie lėšos tampa jo nuosavybe, kai jis sulaukia pilnametystės arba pasiekia sutartą amžių.
Pagrindinis III pakopos privalumas – mokesčių lengvata. Jei metinės įmokos neviršija 1500 eurų (arba tam tikros procentinės dalies nuo metinių pajamų), galima susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio deklaruojant metinę pajamų deklaraciją. Tai reiškia, kad valstybė iš esmės „prisideda“ prie jūsų taupymo, grąžindama iki 20 proc. sumokėtos sumos.
Kita vertus, čia slypi ir keletas dalykų, kuriuos verta žinoti prieš pasirenkant šį kelią:
- Valdymo mokesčiai gali „nugraužti“ dalį grąžos – kai kurie fondai ima iki 1-2 proc. metinio valdymo mokesčio, kas ilguoju laikotarpiu susikaupia į gana didelę sumą.
- Lėšos yra „užšaldytos“ – jų nebūtinai galėsite panaudoti prieš vaikui sulaukiant sutarto amžiaus, be papildomų mokesčių ar baudų.
- Investavimo strategija priklauso nuo fondo valdytojo – jūs negalite laisvai rinktis, kur konkrečiai investuojami pinigai.
Taigi III pakopa tinka tiems, kurie vertina paprastumą, mokesčių lengvatą ir nenori patys rūpintis investavimo strategija. Tačiau tiems, kurie nori didesnės kontrolės ir potencialiai mažesnių mokesčių, verta apsvarstyti alternatyvas.
Savarankiškas investavimas: kai norite daugiau kontrolės
Vis daugiau tėvų renkasi kitą kelią – atsidaro investicinę sąskaitą (pvz., per brokerį) savo vardu, bet su konkrečiu tikslu – kaupti vaikui. Šis variantas leidžia patiems rinktis, kur investuoti – populiariausi pasirinkimai yra pasaulio indeksą sekantys ETF fondai, kaip pavyzdžiui tie, kurie kopijuoja S&P 500 ar viso pasaulio akcijų rinkos indeksus.
Kodėl kai kurie tėvai renkasi šį kelią, o ne III pakopą? Priežastys gana paprastos:
- Mažesni mokesčiai. Populiarūs pasauliniai ETF fondai dažnai turi valdymo mokestį vos 0,1-0,3 proc. per metus, kas ilguoju laikotarpiu reiškia žymiai didesnę galutinę sumą.
- Didesnis lankstumas. Pinigai lieka jūsų sąskaitoje, ir jūs galite juos naudoti kada tik nuspręsite, be griežtų amžiaus ribojimų.
- Įvairovė. Galite pasirinkti tarp skirtingų fondų, akcijų, obligacijų ar net kelių valstybių rinkų, priklausomai nuo rizikos tolerancijos.
Tiesa, čia yra ir trūkumų. Pirma, jūs neturite tokios pačios mokesčių lengvatos kaip su III pakopa. Antra, kadangi sąskaita yra jūsų vardu, teisiškai lėšos nėra automatiškai priskirtos vaikui – reikia patys nusprendę, kada ir kaip jas perduoti. Trečia, reikia bent minimalaus savarankiškumo ir noro pasidomėti, kaip veikia investavimas, nes niekas nepadarys sprendimų už jus.
Kiek realiai reikėtų atsidėti kas mėnesį
Šis klausimas kankina daugumą tėvų – ar 10 eurų per mėnesį turi kokią prasmę, ar reikia bent 50, o gal ir 100? Tiesa yra ta, kad svarbiau yra reguliarumas nei suma. Investuojant reguliariai, net mažas sumas, veikia vadinamasis vidutinės kainos efektas (dollar-cost averaging) – kartais pirksite akcijas pigiau, kartais brangiau, bet ilguoju laikotarpiu tai išsilygina.
Praktiniai skaičiai, kurie gali padėti orientuotis:
- 20 eurų per mėnesį per 18 metų su 6 proc. metine grąža – apie 7500-8000 eurų galutinė suma.
- 50 eurų per mėnesį per 18 metų su ta pačia grąža – apie 19000-20000 eurų.
- 100 eurų per mėnesį – suma gali priartėti prie 38000-40000 eurų.
Šie skaičiai yra apytiksliai, nes rinkos svyruoja ir garantijų nėra, tačiau jie gerai parodo, kad net nedidelės, tačiau reguliarios įmokos ilguoju laikotarpiu gali sukaupti solidžią sumą. Svarbu ir tai, kad daugelis tėvų nusprendžia didinti įmoką augant savo pajamoms – pavyzdžiui, pradėję nuo 20 eurų, po kelerių metų padidina iki 40-50 eurų.
Mokesčių lengvatos ir kiti finansiniai niuansai
Kalbant apie III pakopą, verta paminėti, kad mokesčių lengvata veikia tik tada, kai deklaruojate pajamas ir turite sumokėtą GPM, kurį galima susigrąžinti. Jei šeimoje vienas iš tėvų nedirba arba dirbtinai mažas atlyginimas, lengvata gali būti mažiau naudinga arba visai neaktuali.
Investuojant per įprastą maklerio sąskaitą, svarbu žinoti, kad pardavus investicinius vienetus ir gavus pelną, tenka mokėti gyventojų pajamų mokestį nuo uždirbtos grąžos (jei metinis pelnas viršija tam tikrą neapmokestinamą sumą, kuri periodiškai keičiasi, tad verta pasitikrinti aktualią informaciją). Tai reiškia, kad nors valdymo mokesčiai mažesni, mokestinė našta gali atsirasti vėliau, kai lėšos bus išimamos.
Dar viena detalė, kurią retai kas paaiškina – jei renkatės atidaryti sąskaitą vaiko vardu (nepilnamečio investicinę sąskaitą), turite žinoti, kad teisiškai vaikas taps šių lėšų savininku sulaukęs 18 metų, ir jūs, kaip tėvai, negalėsite laisvai valdyti šių pinigų be teismo ar globos institucijos pritarimo tam tikrose situacijose. Tai gali būti ir privalumas (pinigai tikrai priklausys vaikui), ir trūkumas (mažiau lankstumo, jei prireiktų pinigų neplanuotai situacijai).
Klaidos, kurias daro net atsargūs tėvai
Pastebėjus, kaip elgiasi tėvai, kurie pradeda taupyti vaikui, išryškėja keletas pasikartojančių klaidų:
- Pernelyg dažnas strategijos keitimas. Kai rinka krenta, kai kurie panikuoja ir perkelia lėšas į „saugesnį“ variantą, prarasdami galimybę atsigauti kartu su rinka.
- Per didelis dėmesys mokesčių lengvatai, ignoruojant valdymo kaštus. 20 proc. mokesčių grąžinimas gali atrodyti puikiai, bet jei valdymo mokestis „ėda“ 2 proc. per metus dešimtmečiais, galutinis rezultatas gali būti prastesnis nei paprastas indeksinis fondas be lengvatos.
- Taupymas be konkretaus tikslo. Kai nėra aiškaus supratimo, ar pinigai skirti mokslams, būstui ar tiesiog „ateičiai“, sunkiau nusistatyti, kiek rizikos galima prisiimti ir kada geriausia pradėti mažinti akcijų dalį portfelyje artėjant prie tikslo.
- Delsimas pradėti, kol „nesusitvarkys visi finansai“. Tiesa ta, kad tobulo momento nebūna – geriau pradėti su maža suma dabar, nei laukti metų metus idealios situacijos.
Kelrodė žvaigždė vaiko piniginei: kaip susidėlioti aiškų planą
Jei reikėtų sudėti visą šią informaciją į vieną praktinį planą, tai atrodytų maždaug taip. Pirmiausia, apsisprenkite, ar norite paprastumo ir mokesčių lengvatos (tada III pakopa gali būti geras pasirinkimas), ar didesnės kontrolės ir potencialiai mažesnių ilgalaikių kaštų (tada verta pasidomėti savarankišku investavimu per ETF fondus).
Antra, nepervertinkite savo galimybių pradžioje – geriau pradėti nuo kuklios, tvariai mokamos sumos, nei įsipareigoti dideliam mokėjimui, kurį po kelių mėnesių tektų mažinti ar nutraukti. Reguliarumas svarbiau nei dydis.
Trečia, jei turite abejonių, galite pasirinkti hibridinį variantą – dalį lėšų kaupti per III pakopą (naudojantis mokesčių lengvata), o dalį investuoti savarankiškai, taip diversifikuojant ir mokestinę naštą, ir investavimo strategijas.
Ketvirta, periodiškai (kartą per metus tikrai užtenka) peržiūrėkite savo pasirinkimą – ar mokesčiai vis dar konkurencingi, ar fondo grąža atitinka rinkos vidurkius, ar galbūt atsirado naujų, patrauklesnių alternatyvų rinkoje.
Ir galiausiai – nepamirškite, kad taupymas vaikui neturėtų kelti streso jūsų pačių finansinei situacijai. Jei šeimos biudžetas įtemptas, geriau pirmiausia susitvarkyti savo finansinį saugumą (skubos fondą, skolų valdymą), o tik tada pradėti kaupti vaikui. Vaikas jaus daug didesnę naudą augdamas ramioje, finansiškai stabilioje šeimoje, nei turėdamas didelę sumą sąskaitoje, bet augdamas nuolatinės įtampos aplinkoje dėl pinigų.
Taupymas vaiko ateičiai nėra lenktynės ar konkurencija su kaimynais – tai ilgas, ramus procesas, kuriame nuoseklumas ir kantrybė atlieka daug didesnį vaidmenį nei tobulai parinkta strategija. Svarbiausia – pradėti, net jei tai atrodo maža ir nereikšminga suma šiandien. Po aštuoniolikos metų jūs (ir jūsų vaikas) tikrai pastebėsite skirtumą.
