Vasaros pabaiga ir ruduo – tas laikas, kai daržovių lysvėse ar turguje pilna cukinijų ir moliūgų, o namuose kartais net nebežinia, kur jas visas sudėti. Kaimynė atneša kelis kibirus cukinijų, nes „pas mus jų tiesiog per daug“, o rudenį parduotuvėse ir turgeliuose moliūgai guli krūvomis – nuo mažų mandarininio dydžio iki tokių, kad vienas žmogus vos panešė. Ir tada kyla toks pažįstamas klausimas: ką su tuo visu grožiu daryti, kad nepabostų per pirmą savaitę ir kad namų virtuvė kvepėtų ne monotonija, o tikru rudens malonumu.
Tiesą sakant, cukinijos ir moliūgai – tos daržovės, kurios leidžia labai plačiai fantazuoti. Jos tinka ir sriuboms, ir keptuvėms, ir orkaitei, ir net desertams. Svarbu tik nebijoti eksperimentuoti ir žinoti kelis pagrindinius principus, kurie padeda išgauti geriausią skonį.
Cukinijos, kurios nebūtinai turi būti blyneliai
Cukinijų blyneliai – klasika, kurią gamina bene kiekviena šeima, kurioje šios daržovės atsiranda daugiau nei norėtųsi. Ir tai suprantama – jie greiti, skanūs, tinka ir pusryčiams, ir vakarienei. Tačiau jei nori paįvairinti, pabandyk cukinijas kepti orkaitėje su sūriu ir čiobreliais – pjaustytas ratelius sudėk ant skardos, apšlakstyk alyvuogių aliejumi, apibarstyk parmezanu ar bet kokiu kietu sūriu ir kepk apie 20 minučių 200 laipsnių temperatūroje. Gaunasi puikus garnyras arba užkandis, kurį galima paduoti net vaišėms.
Kita mėgstama forma – cukinijų apkepas su faršu ir grietine. Susmulkintą cukiniją reikia pakepti, kad išgaruotų drėgmė (tai svarbu, nes cukinijos linkusios „vandeningintis“ ir apkepas gali tapti skysta košele), pridėti kepto faršo, sluoksniuoti su pomidorų padažu ir sūriu, viską kepti orkaitėje. Panašus principas kaip lazanijos, tik lengvesnis ir be makaronų.
Jei šeimoje yra vaikų, kurie daržoves valgo su tam tikru pasipriešinimu, cukinijas galima „paslėpti“ mišraine ar sriubos-kreminiame patiekale, kur skonis lieka švelnus, o tekstūra – malonesnė. Sutrintos cukinijos su bulvėmis ir šiek tiek grietinėlės – niekas net nepastebės, kad valgo daržovę, kuri prieš tai atrodė nemėgstama.
Moliūgas – ne vien tik Helovinui
Lietuvoje moliūgas ilgai buvo suvokiamas labiau kaip puošmena nei maistas, bet paskutiniu metu situacija keičiasi. Ir teisingai – moliūgas turi saldų, riešutinį skonį, kuris puikiai dera su daugybe prieskonių: cinamonu, imbieru, muskatu, čili, česnaku.
Paprasčiausias variantas – moliūgą pjaustyti gabalais, apšlakstyti aliejumi, pagardinti druska ir pipirais, kepti orkaitėje, kol pasidaro švelnus ir šiek tiek karamelizuotas paviršiuje. Toks keptas moliūgas tinka kaip garnyras prie mėsos, o galima jį ir tiesiog pridėti į mišrainę su feta sūriu ir graikiniais riešutais – skonis susijungia nuostabiai.
Kitas variantas, kuris tampa vis populiaresnis – moliūgo košė ar tyrelė, panaši į bulvių, tačiau švelnesnio, saldoko skonio. Ją galima paduoti su sviestu, arba pagardinti šiek tiek muskato riešutu – gaunasi rafinuotas garnyras, kuris tinka net šventiniam stalui.
Sriubos, kurios sušildo kiekvieną vakarą
Rudenį, kai vakarai vėsūs, o dienos trumpėja, sriuba tampa tuo patiekalu, kurio niekas neatsisako. Moliūgų kremo sriuba – neabejotinas favoritas. Ją paprasta pagaminti: suvirinti moliūgą su svogūnu, morka, česnaku, sultinyje, po to visą sudėtį sutrinti trintuvu iki lygios masės. Pabaigoje galima įpilti grietinėlės ar kokoso pieno – priklausomai nuo to, ar norisi klasikinio, ar egzotiškesnio skonio. Puikiai dera imbieras ir šiek tiek čili – suteikia sriubai charakterio.
Cukinijos sriuboje veikia panašiai – jos suteikia švelnumo ir kreminės tekstūros be reikalo dėti daug grietinės. Cukinijų sriuba su žaliaisiais žirneliais ir mėtomis – tikras vasaros pabaigos skonis, kuris tinka ir šaltas, ir šilta.
Jei norisi kažko sotesnio, į moliūgo sriubą galima įmesti lęšių ar avinžirnių – gaunasi ne tik skanus, bet ir gerai pasotinantis patiekalas, kuris tinka net kaip pilnavertė vakarienė be papildomo garnyro.
Konservavimas ir žiemos atsargos
Kai daržovių tikrai per daug ir jų suvalgyti šviežiai neįmanoma, verta pagalvoti apie atsargas žiemai. Cukinijas galima marinuoti stiklainiuose panašiai kaip agurkus – gaunasi netikėtai skanus užkandis, kuris tinka prie mėsos patiekalų arba tiesiog kaip priedas prie bulvių. Kitas populiarus būdas – cukinijų ikrai (panašūs į baklažanų ikrus), kurie tepami ant duonos arba naudojami kaip padažas.
Moliūgą galima užšaldyti – tiesiog nulupti, supjaustyti kubeliais ir sudėti į maišelius. Žiemą tokį moliūgą tereikia išsitraukti ir naudoti sriuboms ar apkepams, be reikalo negaišinant laiko lupimui šaltuoju metų laiku. Taip pat populiarus variantas – moliūgų uogienė su citrina ir imbieru. Skamba keistai, bet skonis primena persikų ar abrikosų uogienę, tik su subtilesniu atspalviu.
Cukinijas taip pat galima džiovinti – plonai supjaustytus griežinėlius padžiovinti orkaitėje ar džiovyklėje, gaunasi traškūs traškučiai, kurie yra puikus sveikesnis užkandis vaikams ir suaugusiems.
Saldieji patiekalai – kai moliūgas ir cukinija tampa deserto dalimi
Nustebsi, bet moliūgas puikiai tinka kepiniams. Moliūgų pyragas su cinamonu ir riešutais – klasika amerikietiškoje virtuvėje, kuri po truputį prigyja ir Lietuvoje. Moliūgo tyrelė suteikia pyragui drėgnumo ir subtilaus saldumo, todėl galima šiek tiek sumažinti cukraus kiekį recepte.
Cukinijos taip pat tinka pyragams – ypač šokoladiniams. Sutarkuota cukinija „pasislepia“ pyrago tešloje, suteikia drėgnumo, bet skonio praktiškai nepakeičia. Tai puikus būdas įpiršti daržovę tiems šeimos nariams, kurie kategoriškai atsisako jas valgyti kitokiu pavidalu.
Dar vienas mažiau žinomas, bet vertas dėmesio receptas – moliūgų sklindžiai su medumi. Tarkuotas moliūgas maišomas su kiaušiniu, miltais, šaukšteliu cinamono, keptas keptuvėje kaip įprasti blynai. Paduodami su medumi ar grietine – gaunasi puikūs pusryčiai savaitgaliui.
Ką daryti, kai daržovių tiesiog per daug
Kartais situacija tokia, kad net visi aukščiau minėti receptai neišgelbėja nuo daržovių gausos. Tokiu atveju verta prisiminti kelis dalykus. Pirma, cukinijas ir moliūgus visada galima dalintis – kaimynai, draugai, kolegos darbe dažniausiai mielai priima tokias dovanas, ypač jei prie jų prisegi mažą lapelį su receptu. Antra, daug daržovių galima sunaudoti gaminant didesnį kiekį patiekalo ir jį užšaldant porcijomis – tai sutaupo laiko ateityje, kai norėsis greitos vakarienės, bet neturėsi jėgų gaminti nuo pradžių.
Trečia, verta prisiminti, kad cukinijos ir moliūgai puikiai dera tarpusavyje viename patiekale. Pavyzdžiui, apkepas, kuriame sluoksniuojama ir cukinija, ir moliūgas, su sūriu ir grietinėle – gaunasi sodrus, spalvingas ir tikrai neįprastas patiekalas, kuris išnaudoja abi daržoves vienu metu.
Kai virtuvė tampa rudens laboratorija
Tiesą sakant, cukinijos ir moliūgai – tos daržovės, su kuriomis galima elgtis be didelės baimės suklysti. Jos atlaidžios, prisitaiko prie įvairių prieskonių, tinka ir sotiems, ir lengviems patiekalams, ir net saldumynams. Svarbiausia – neapsiriboti vienu ar dviem receptais, o leisti sau eksperimentuoti: šiandien blyneliai, rytoj kreminė sriuba, poryt pyragas, o savaitgalį – marinuoti stiklainiai žiemai.
Jei ieškai patarimo, nuo ko pradėti, kai namuose atsidūrė krūva šių daržovių – pradėk nuo to, kas skamba maloniausiai tau pačiam ar pačiai. Nėra taisyklės, kad reikia iš karto imtis sudėtingų receptų. Kartais paprasčiausiai keptos cukinijos su česnaku ir krapais ar orkaitėje keptas moliūgas su medumi taps tuo patiekalu, kurio namiškiai prašys kaskart, kai vėl pamatys šias daržoves ant stalo. Ir galiausiai – nebijok maišyti saldaus su sūriu, aštraus su švelniu, nes tiek cukinija, tiek moliūgas mėgsta tokius kontrastus ir atsiskleidžia geriausiai tada, kai su jais žaidžiama laisvai, o ne griežtai laikomasi recepto raidės.
