Vasara ar žiema, ilgas savaitgalis ar mėnesio atostogos – nesvarbu, kada planuojate išvykti, jei namuose liko keturkojis draugas, klausimas „ką su juo daryti” anksčiau ar vėliau iškyla kiekvienoje šeimoje. Vieni renkasi palikti augintinį pas gimines ar prieglaudoje, kiti nė nesvarsto tokio varianto – šuo ar katė yra pilnavertis šeimos narys, tad ir kelionėje jam vieta kartu su visais. Jei jūs priklausote antrajai kategorijai, ši informacija jums bus naudinga, nes kelionė su augintiniu į kitą šalį reikalauja žymiai daugiau pasiruošimo nei žmogui, kuris tiesiog sudeda lagaminą ir bėga į aerouostą.
Nesigilinsime į tai, ar apskritai verta vežtis gyvūną – tai jau kiekvienos šeimos sprendimas, priklausantis nuo augintinio charakterio, sveikatos ir to, kiek laiko truks kelionė. Vietoj to pažiūrėsime, kaip tą kelionę suorganizuoti taip, kad nei jūs, nei jūsų augintinis grįžtumėte iš atostogų su nervų priepuoliu.
Dokumentai – ne formalumas, o būtinybė
Pirmas ir svarbiausias žingsnis – gyvūno pasas. Europos Sąjungoje jis vadinamas augintinio pasu (angl. pet passport) ir yra privalomas keliaujant tarp ES šalių. Jį išduoda veterinarijos gydytojas, ir jame turi būti nurodyta viskas: mikroschemos numeris, pasiskiepijimo nuo pasiutligės data, savininko duomenys. Svarbu žinoti, kad pasiutligės vakcina turi būti suleista ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki kelionės – tai ne rekomendacija, o taisyklė, kurios niekas neignoruoja, ypač pasienio kontrolė.
Jei keliaujate už ES ribų, situacija komplikuojasi. Kiekviena šalis turi savo reikalavimus, ir kartais jie gali atrodyti gana keisti – pavyzdžiui, kai kurios valstybės reikalauja kraujo tyrimo antikūnų titrui pasiutligei nustatyti, o šis tyrimas turi būti atliktas specifinėje laboratorijoje ir su konkrečiu laiko tarpsniu iki išvykimo. Todėl planuojant kelionę į, tarkime, Jungtinę Karalystę, JAV ar Australiją, informaciją reikia tikrintis bent prieš 3-6 mėnesius, o ne prieš savaitę, kai jau perkami bilietai.
Mikroschema (čipavimas) yra dar viena privaloma sąlyga – be jos joks pasas neturi galios. Jei jūsų augintinis dar nečipuotas, tai pirmas dalykas, kurį reikia sutvarkyti pas veterinarą. Procedūra trunka kelias minutes ir yra ne skausmingesnė nei paprastas švirkštas.
Skiepai, parazitų profilaktika ir sveikatos pažymėjimai
Be pasiutligės vakcinos, dažnai reikalaujama ir kitų dokumentų – pavyzdžiui, gydymo nuo kirmėlių sertifikato, kuris keliaujant į Suomiją, Norvegiją, Airiją ar Maltą turi būti gautas 24-120 valandų laikotarpyje iki atvykimo. Tai skamba kaip smulkmena, bet iš tikrųjų daug keliautojų su augintiniais buvo sustabdyti pasienyje tik dėl to, kad šis terminas nebuvo išlaikytas – arba per anksti gydyta, arba pamiršta visai.
Prieš kelionę verta apsilankyti pas veterinarą ir gauti bendrą sveikatos pažymėjimą, patvirtinantį, kad gyvūnas tinkamas keliauti – be užkrečiamų ligų, tinkamos fizinės formos. Ypač tai aktualu skrendant lėktuvu, kur oro linijos gali pareikalauti tokio dokumento, išduoto ne anksčiau nei 10 dienų iki skrydžio.
Verta paminėti ir tai, kad kai kurios veislės, pavyzdžiui, buldogai, moškiniai ar kitos plokščianosės (brachiocefalinės) šunų ir kačių rūšys, turi didesnę riziką skrydžio metu dėl kvėpavimo takų sandaros. Kai kurios oro linijos net atsisako vežti tokius gyvūnus krovinių skyriuje, todėl jei turite tokios veislės augintinį, informaciją reikia tikrintis individualiai su konkrečia aviakompanija.
Kaip keliauti – lėktuvu, automobiliu ar traukiniu
Kiekvienas transporto būdas turi savo privalumus ir iššūkius. Automobiliu keliauti, be jokios abejonės, patogiausia – gyvūnas visą laiką yra su jumis, galite sustoti kada norite, jam nereikia sėdėti narvelyje visą kelionę. Tačiau ilgos kelionės automobiliu gali būti sunkios ir žmogui, ir gyvūnui, todėl svarbu daryti pertraukas kas 2-3 valandas, leisti pasivaikščioti, atsigerti vandens.
Traukiniu keliaujant reikia iš anksto pasitikrinti konkrečios geležinkelio kompanijos taisykles – dažniausiai mažiems gyvūnams (iki 10 kg) leidžiama keliauti nešiojamame narvelyje be papildomo mokesčio arba už minimalią kainą, o didesniems šunims reikia atskiro bilieto arba specialaus vagono.
Sudėtingiausia dažniausiai yra skrydis lėktuvu. Čia yra keli variantai: mažas gyvūnas gali keliauti kabinoje, jei jo narvelis su gyvūnu neviršija nustatyto svorio (paprastai apie 8 kg, tačiau tai varijuoja pagal aviakompaniją), didesnis gyvūnas – tik krovinių skyriuje, kuris nors ir yra šildomas ir slėgį reguliuojantis, kelia daugiau streso tiek gyvūnui, tiek savininkui. Kai kurios oro linijos, tokia kaip Lufthansa ar KLM, turi gana aiškias ir gyvūnams draugiškas procedūras, tuo tarpu kitos gali visai neteikti tokios paslaugos konkrečiuose maršrutuose. Būtina rezervuoti vietą gyvūnui iš anksto – dažnai skrydžiuose yra ribotas gyvūnų skaičius, todėl paskutinę minutę susitvarkyti nepavyks.
Narvelis, transportavimo dėžė ir kiti aksesuarai
Kokybiškas transportavimo narvelis – tai ne ta vieta, kur verta taupyti. Jis turi būti patvarus, geros ventilacijos, tinkamo dydžio (gyvūnas turi galėti stovėti, atsisukti ir atsigulti patogiai), ir svarbiausia – atitikti IATA (Tarptautinės oro transporto asociacijos) standartus, jei keliaujate lėktuvu. Dauguma oro linijų tikrina, ar narvelis tinka jų reikalavimams, ir jei netinka, gali tiesiog neįleisti gyvūno į skrydį.
Verta iš anksto pripratinti augintinį prie narvelio – jei šuo ar katė pirmą kartą į jį patenka kelionės dieną, streso lygis pakyla iki dangaus. Geriausia pradėti pratinimą bent 2-3 savaitės prieš kelionę: leisti gyvūnui pačiam tyrinėti narvelį namuose, dėti į jį skanėstus, žaislus, mėgstamą antklodę su savininko kvapu.
Nepamirškite ir apie praktiškus dalykus – kelioninį dubenėlį vandeniui, kelis mėgstamus žaislus, sauskeltes ar tualeto padėklą (jei keliaujate automobiliu), taip pat pakankamą kiekį pažįstamo maisto. Keičiant maistą staigiai, ypač kelionės metu, gyvūnui gali sukelti virškinimo problemų, todėl visada verta pasiimti pažįstamo maisto atsargų, net jei žinote, kad tikslo šalyje jį galima nusipirkti.
Karantino taisyklės – kur reikia būti ypač atsargiems
Kai kuriose šalyse, ypač salose kaip Jungtinė Karalystė, Airija, Malta arba tolimesnėse valstybėse kaip Australija ir Naujoji Zelandija, egzistuoja griežtos karantino taisyklės, siekiant apsaugoti šalį nuo pasiutligės ir kitų ligų. Nors ES piliečiams su tinkamai suvestais dokumentais dažniausiai karantinas nebereikalingas (Jungtinė Karalystė po Brexit’o šioje srityje liko gana lanksti ES gyvūnams, jei visi dokumentai tvarkoje), į tolimesnes šalis vežant augintinį karantinas gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, o kartais ir mėnesių.
Prieš planuojant tokią kelionę, verta labai atsakingai peržiūrėti konkrečios šalies ambasados ar veterinarijos tarnybos informaciją – ne forumuose ar bendraminčių grupėse, o oficialiuose šaltiniuose. Klaidos šioje srityje gali kainuoti ne tik pinigus, bet ir gyvūno gerovę.
Emocinė augintinio būklė – tai, ką lengva pamiršti
Visi šie dokumentai, sertifikatai ir logistika kartais nustelbia paprasčiausią klausimą – ar mano augintinis apskritai norės ir sugebės pakelti tokią kelionę? Ne visi šunys ar katės vienodai gerai reaguoja į kelionę, ypač jei ji ilga arba susijusi su skrydžiu. Vyresni gyvūnai, gyvūnai su sveikatos problemomis ar tiesiog labai jautrūs charakteriu individai gali patirti didelį stresą, kuris gali pasireikšti apetito praradimu, viduriavimu, agresija ar priešingai – visišku užsisklendimu.
Prieš kelionę pasitarkite su veterinaru – kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojami raminantys preparatai, feromonų purškalai (pavyzdžiui, Adaptil šunims arba Feliway katėms) ar kitos priemonės, mažinančios stresą. Tačiau stiprūs raminamieji, kurie gyvūną tiesiog „išjungia”, lėktuvo skrydžiams dažniausiai nerekomenduojami, nes gali sukelti kvėpavimo ar širdies problemų dėl slėgio pokyčių, todėl šis sprendimas turi būti aptartas individualiai, ne savarankiškai perkant vaistus vaistinėje.
Vietoje pabaigos – keletas paskutinių patarimų iš gyvenimo
Kelionė su augintiniu niekada nebus tokia paprasta, kaip kelionė be jo – tai realybė, kurią geriau priimti iš anksto, nei nusivilti tikrovės susidūrus su biurokratija ar streso pilnu keturkojo elgesiu. Bet tai tikrai neturėtų atbaidyti nuo minties keliauti kartu, nes daugybė šeimų sėkmingai aplanko naujas šalis su savo šunimis, katėmis ar net triušiais – reikia tik pasiruošti anksčiau, ne likus savaitei iki kelionės.
Praktiškas patarimas – sukurkite sau kelionės kontrolinį sąrašą mažiausiai 2-3 mėnesius iš anksto: pasas, mikroschema, skiepai, kraujo tyrimai (jei reikalaujami), gydymas nuo parazitų, sveikatos pažymėjimas, narvelio pripratinimas, bilietai gyvūnui rezervuoti pas aviakompaniją. Kiekvienas šis punktas turi savo laiko rėmus, ir jei kažkuris iš jų praleistas, visa kelionė gali tekti atšaukti arba brangiai perplanuoti.
Nepamirškite ir apie grįžimo kelionę – daugelis savininkų susitvarko dokumentus tik išvykimui, o pamiršta, kad grįžtant į savo šalį taip pat gali būti reikalavimų, ypač jei keliaujama iš už ES ribų.
Ir galiausiai – pasiklausykite savo augintinio. Jei jaučiate, kad jis nervingas, nesveikas ar tiesiog labai nenoriai reaguoja į pasiruošimą, verta iš naujo apsvarstyti, ar kelionė tikrai būtina, ar galbūt šįkart geriau palikti jį patikimoje vietoje su geru šeimininku ar prižiūrėtoju. Galiausiai, kelionė turėtų būti smagi visai šeimai, įskaitant tuos narius, kurie neturi žodžių pasakyti, kaip jie jaučiasi – bet tikrai turi savo būdą tai parodyti.
