Kai gyvenimas skuba – darbai, vaikų būreliai, buitis – sveikata dažnai atsiduria sąrašo gale. O juk Lietuvoje egzistuoja gana plati nemokamų profilaktinių patikrinimų sistema, kuri finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Tereikia žinoti, kas ir kada priklauso, nes daugelis šeimų tiesiog nepasinaudoja tuo, už ką jau sumokėjo per įmokas. Šiame straipsnyje pabandysime surinkti viską į vieną vietą – nuo mažiausiųjų šeimos narių iki senjorų, kad neliktumėte skolingi savo pačių sveikatai.
Kodėl apie tai verta pagalvoti dar prieš susirgimą
Profilaktika – tai ne apie tai, kad jaučiatės blogai ir bėgate pas gydytoją. Tai apie tyrimus, kurie atliekami tada, kai jums viskas atrodo puikiai. Kaip tik čia ir slypi visa esmė – daugelis rimtų ligų, tokių kaip diabetas, aukštas kraujospūdis ar vėžys ankstyvose stadijose, iš pradžių neduoda beveik jokių simptomų. Kraujo tyrimai, echoskopija ar citologinis tepinėlis gali parodyti problemą tada, kai ją dar galima lengvai suvaldyti, o ne tada, kai jau vėlu.
Šeimos gydytojas yra tas žmogus, kuris turėtų priminti apie profilaktinius patikrinimus, bet realybė tokia, kad daugumoje poliklinikų pacientų srautas didžiulis, ir apie savo teises reikia pasidomėti patiems. Todėl geriausia strategija – žinoti pagal amžiaus grupę, kas jums priklauso, ir patiems paklausti gydytojo dėl konkrečios krypties.
Vaikai ir paaugliai: profilaktika nuo pirmų dienų
Mažiausiems šeimos nariams profilaktinių patikrinimų grafikas yra pats tankiausias, ir tai visiškai pagrįsta – kūdikio raida vyksta labai greitai, todėl bet koks atsilikimas ar sveikatos sutrikimas turi būti pastebėtas kuo anksčiau. Naujagimiams gimdymo namuose atliekami klausos ir medžiaginių apykaitos sutrikimų tyrimai (pavyzdžiui, fenilketonurijos ar hipotirozės patikra). Toliau, iki vienerių metų, vaikas pas gydytoją lankomas kelis kartus – tikrinamas svoris, augimas, klubų sąnarių būklė, regėjimas.
Vėliau, augant vaikui, profilaktiniai patikrinimai vyksta prieš įstojimą į mokyklą, taip pat kasmet ar kas kelis metus mokykliniame amžiuje – čia tikrinama laikysena (skoliozės atveju labai svarbu pastebėti pradinę stadiją), rega, klausa, dantys. Paaugliams, sulaukusiems 11-16 metų, papildomai atliekamas kraujospūdžio matavimas ir bendri kraujo tyrimai, jei tam yra rizikos veiksnių šeimoje.
- Naujagimių patikra klausai ir medžiagų apykaitos sutrikimams
- Reguliarūs profilaktiniai patikrinimai iki mokyklinio amžiaus
- Laikysenos, regos ir klausos patikra mokykliniame amžiuje
- Skiepijimai pagal nacionalinį kalendorių – taip pat dalis profilaktikos
Verta paminėti, kad daugybė tėvų nekreipia dėmesio į reguliarius apsilankymus, kai vaikas „nieko neserga“. Bet tie patikrinimai skirti tam, kad problema, jei jos yra, būtų aptikta anksti – kol dar lengva pataisyti.
Jaunystė ir suaugimo pradžia: 18-39 metų
Šis laikotarpis dažnai vadinamas „nematomos rizikos“ amžiumi – žmonės jaučiasi sveiki, energingi, ir apie profilaktiką pagalvoja paskutiniai. Tačiau tiesa yra tokia, kad daugelis lėtinių ligų pradeda formuotis jau šiame amžiuje, tik simptomai atsiranda vėliau.
Nuo 18 metų kiekvienas gyventojas gali kartą per metus pasitikrinti kraujospūdį ir gauti šeimos gydytojo konsultaciją. Moterims nuo 25 metų priklauso gimdos kaklelio citologinis tyrimas – jis atliekamas kas trejus metus ir yra vienas iš efektyviausių būdų anksti pastebėti pakitimus, galinčius vystytis į vėžį. Verta pridurti, kad daugelis moterų šį tyrimą atlieka nereguliariai arba visai nueina pas ginekologą tik tada, kai kažkas trikdo – nors tikslas tokio patikrinimo yra tikrinti tada, kai nieko netrikdo.
Vyrams šiame amžiuje dažniausiai svarbiausia – kraujospūdžio ir gliukozės kontrolė, ypač jei šeimoje yra buvę širdies ir kraujagyslių ligų ar diabeto atvejų. Taip pat verta paminėti odos apžiūrą – jauniems žmonėms, kurie daug laiko leidžia saulėje, dermatologo konsultacija dėl apgamų nėra prabanga, o būtinybė.
Brandos metai: 40-49 ir 50-59 metai
Sulaukus keturiasdešimties, profilaktikos grafikas tampa žymiai tankesnis, ir tai nėra atsitiktinumas – šiame amžiuje pradeda ryškiau reikštis rizikos, susijusios su širdies ir kraujagyslių sistema, medžiagų apykaita, onkologinėmis ligomis.
Nuo 40 metų vyrai ir moterys gali kas dvejus-trejus metus atlikti kompleksinį profilaktinį patikrinimą, kuris apima kraujospūdžio matavimą, gliukozės ir cholesterolio tyrimus, kūno masės indekso įvertinimą. Šis patikrinimas vadinamas „širdies ir kraujagyslių ligų rizikos vertinimu“, ir jis leidžia gydytojui pagal specialią skalę apskaičiuoti, kokia tikimybė artimiausius dešimt metų susirgti infarktu ar insultu.
Moterims nuo 50 metų (kai kur nuo 45) priklauso nemokama mamografija – tikrinama kas dvejus metus iki 69 metų. Šis tyrimas yra vienas svarbiausių krūties vėžio profilaktikos įrankių, ir gydytojai nuolat pabrėžia, kad reguliarumas čia yra svarbiau nei bet kas kita. Vyrams po 50 metų rekomenduojama pasitikrinti prostatos specifinį antigeną (PSA), jei yra nusiskundimų ar šeimoje buvo prostatos vėžio atvejų.
Nuo 50 metų abiem lytims priklauso ir storosios žarnos vėžio profilaktinis tyrimas – slapto kraujo išmatose tyrimas, kuris atliekamas kas dvejus metus iki 74 metų. Tai vienas iš paprasčiausių, tačiau dažniausiai apleidžiamų tyrimų, nes žmonėms jis atrodo nepatogus ar nepatrauklus. Tačiau tiesa ta, kad storosios žarnos vėžys, aptiktas ankstyvoje stadijoje, yra vienas iš labiausiai išgydomų vėžio tipų.
Vyresnysis amžius: 60 metų ir vyresni
Senjorams profilaktinių patikrinimų svarba tik didėja, nes organizmas tampa jautresnis, o gydymo galimybės riboja gretutinės ligos. Šiame amžiuje ypač svarbu neatidėlioti reguliarios širdies veiklos patikros, kraujospūdžio kontrolės, taip pat regos tikrinimo – katarakta ir glaukoma yra dažni reiškiniai, kuriuos anksti pastebėjus, galima išsaugoti regėjimą ilgiau.
Toliau tęsiasi mamografijos ir storosios žarnos vėžio patikra iki nustatytų amžiaus ribų, taip pat rekomenduojama nuolat sekti kaulų tankį, ypač moterims po menopauzės, kadangi osteoporozė šiame amžiuje – dažnas, bet neretai nepastebimas reiškinys, kol neįvyksta lūžis.
Vyresniems žmonėms taip pat svarbu neatidėlioti skiepų nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos, kurie taip pat priklauso valstybės apmokamai profilaktikos daliai ir gali apsaugoti nuo sunkių komplikacijų.
Kaip realiai pasinaudoti šiomis galimybėmis
Teorija skamba gerai, bet praktikoje daugelis žmonių tiesiog nežino, kaip tuo pasinaudoti. Pirmas žingsnis – kreiptis į savo šeimos gydytoją ir tiesiai paklausti, koks profilaktinis patikrinimas jums priklauso pagal amžių. Nebijokite skambinti registratūrai ir prašyti konkrečios paslaugos pavadinimu – pavyzdžiui, „noriu profilaktinio širdies ir kraujagyslių ligų rizikos vertinimo“ arba „noriu mamografijos siuntimo“.
Antra – susikurkite sau kalendorių. Skamba paprastai, bet realiai veikia. Jei žinote, kad mamografija priklauso kas dvejus metus, pasižymėkite tai telefono kalendoriuje su priminimu prieš metus. Tas pats tinka ir vyro PSA tyrimui, ir storosios žarnos patikrai.
Trečia – nelaukite simptomų. Daugelis žmonių profilaktinį patikrinimą suvokia kaip „papildomą“ dalyką, kurį galima atidėti, kai atsiranda svarbesnių reikalų. Bet tiesa yra atvirkščiai – tai turėtų būti prioritetas, nes vėliau, kai simptomai atsiranda, gydymas dažnai tampa sudėtingesnis, ilgesnis ir brangesnis.
- Kreipkitės pas šeimos gydytoją ir paklauskite konkrečiai, kas jums priklauso
- Susidarykite asmeninį profilaktikos kalendorių
- Nesitraukite, jei registratūra iš pradžių nesupranta, ko prašote – reikalaukite paaiškinimo
- Pasitikrinkite artimuosius – tėvus, vyresnius giminaičius, kurie galbūt nežino apie savo teises
Šeimos sveikatos žemėlapis, kurį verta turėti namuose
Jei įsivaizduotumėte savo šeimos sveikatą kaip kelionę, profilaktiniai patikrinimai būtų tie kelio ženklai, kurie padeda nepasiklysti. Vaikams jie primena, kad augimas vyksta sklandžiai, jauniems suaugusiems – kad įpročiai formuojasi teisingai, brandaus amžiaus žmonėms – kad rizikos veiksniai kontroliuojami, o senjorams – kad kokybė gyvenimo išlaikoma kiek įmanoma ilgiau.
Visa tai neturi kainuoti nei euro, jei žinote, kur kreiptis ir kada. Vienintelis „mokestis“ – laikas, sugaištas registratūroje ar laukiamajame, ir noras neatidėlioti. Pasikalbėkite su savo tėvais, vaikais, sutuoktiniu – galbūt kažkas iš jūsų šeimos jau seniai turėjo pasitikrinti kraujospūdį ar nueiti pas ginekologą, tik pamiršo ar nedrįso. Šis straipsnis tebūna tas priminimas, kurio galbūt jau seniai reikėjo – ne baubas, o paprasta, praktiška invitacija pasirūpinti savimi ir tais, kuriuos mylite.
