Vasara, atostogos, ilgai lauktas kelias link jūros ar senelių kaimo – ir tada prisimeni, kad su tavimi automobilyje sėdės ne tik žmona ar vyras, bet ir mažieji, kurie po dvidešimt minučių jau klaus „ar dar greitai?”. Kiekvienas tėvas žino tą jausmą, kai planuojama kelionė automobiliu virsta iššūkiu, primenančiu maratoną su kliūtimis. Bet tiesą sakant, viskas priklauso nuo pasiruošimo – ir šiandien pasidalinsime tuo, kas mums pačiams padėjo išgyventi ne vieną kelionę su vaikais galinėje sėdynėje.
Pasiruošimas – pusė sėkmės
Prieš išvažiuojant verta skirti bent pusvalandį rimtam pasiruošimui, ir tai nėra tik lagaminų pakavimas. Svarbiausia – pasidomėti keliu iš anksto. Jei žinai, kad kelionė truks keturias ar penkias valandas, pasižymėk sau vietas, kur galėtumėte sustoti: poilsio aikšteles, degalines su normaliais tualetais, gal net kokį parką, kur vaikai galėtų pabėgioti.
Automobilio patikra taip pat neturėtų būti pamiršta – padangų slėgis, aušinimo skysčio lygis, tepalai. Niekas nenori sustoti dykumos vidury (ar tiesiog Lietuvos keliuke) su karščiu ir alkanais vaikais, kai automobilis staiga nusprendžia „pasiimti pertrauką”.
Dar viena gudrybė – pakuoti lagaminą taip, kad viskas, ko gali reikėti kelyje, būtų pasiekiama, o ne kažkur giliai bagažinės dugne. Vandeniui, užkandžiams, servetėlėms, mažam pirmosios pagalbos rinkiniui skirkite atskirą krepšį, kurį galima laikyti prie kojų priekinėje sėdynėje.
Kada geriausia važiuoti su mažyliais
Jei vaikas dar labai mažas, laiko pasirinkimas gali nulemti visą kelionės sėkmę. Daugelis šeimų pastebi, kad geriausia keliauti tuo laiku, kai vaikas paprastai miega – ryte anksti arba vakare, kai jau prieblanda. Tada didesnė tikimybė, kad kūdikis ar mažas vaikas prasnaus didžiąją kelio dalį, o jūs galėsite mėgautis ramybe (ir garsiu radiju, jei jau taip norisi).
Vyresniems vaikams, kurie jau supranta laiką ir nuobodžiauja, geriau rinktis dienos metą, kai jie budrūs ir gali užsiimti savo pramogomis. Naktinės kelionės su vyresniais vaikais dažnai baigiasi tuo, kad jie tiesiog negali užmigti nepažįstamoje aplinkoje ir visą kelią klausia klausimų.
Verta atsižvelgti ir į vaiko įpročius – jei jis pratęs prie tam tikro miego ritmo, staigus jo laužymas gali sukelti kaprisus ne tik kelionės metu, bet ir kelias dienas po jos.
Kaip išgyventi nuobodulio priepuolius
Frazė „man nuobodu” iš galinės sėdynės yra tarsi signalas, kad reikia veikti greitai. Čia gelbsti keli paprasti dalykai, kuriuos verta turėti po ranka:
- Garsinės knygos ar vaikiškos dainelės – nustebsite, kiek ilgai vaikai gali klausytis tos pačios istorijos be jokio pasipriešinimo.
- Planšetė su atsisiųstais filmais ar žaidimais – nors ekranų laiko ribojimas namuose yra svarbus, kelionėje šis įrankis tikrai gali išgelbėti tėvų nervus.
- Popierius ir spalvoti pieštukai – seniausias, bet vis tiek veikiantis būdas. Kai kurie vaikai gali valandų valandas piešti mašinas pravažiuojančias pro langą.
- Paprasti žodiniai žaidimai – „Aš matau” arba skaičiuojame raudonus automobilius. Tai puiku, kai baterijos visose technologijose išsikrovė, o kelionės pabaigos vis dar nematyti.
Svarbu turėti kelis skirtingus užsiėmimus, nes tas pats žaislas ar filmas gali greitai atsibosti. Įdomu tai, kad kartais paprasčiausias dalykas – langas su besikeičiančiu vaizdu – gali užimti vaiką ilgiau nei technologijos, jei tik pakalbate apie tai, ką matote.
Sustojimai – ne tik dėl tualeto
Daugelis tėvų mano, kad sustojimai reikalingi tik tada, kai kažkas turi eiti į tualetą, bet realybėje reguliarios pertraukos yra būtinos visai šeimai, ne tik dėl fiziologinių poreikių. Vaikams, kaip ir suaugusiems, reikia pajudėti, pabėgioti, išsitiesinti. Ilgesnės kelionės metu rekomenduojama stoti bent kartą per dvi valandas, nors realybėje, žinoma, kartais tenka stoti dažniau.
Poilsio aikštelėse verta ieškoti tų, kur yra bent nedidelė žaliosiomis erdvė ar žaidimų aikštelė – šiandien tokių Europoje ir Lietuvoje netrūksta. Penkios minutės bėgimo aikštelėje gali padaryti didesnį stebuklą nei valanda tylos automobilyje.
Kitas svarbus aspektas – maitinimasis. Verta turėti su savimi sveikų užkandžių, kad nereikėtų priklausyti tik nuo degalinių prekystalio, kuriame vaikai dažniausiai išsirenka saldainius ar traškučius. Vaisiai, riešutai (jei vaikas neturi alergijos), sausainiai iš avižų – visa tai gali padėti išlaikyti energijos lygį stabilų, o ne šokinėjantį kaip ant bangų.
Saugumas pirmiausia – vaikiškos kėdutės ir diržai
Nesvarbu, kokia trumpa ar ilga kelionė, vaikiška kėdutė yra būtinybė, o ne pasirinkimas. Kiekvienos šalies įstatymai šiuo klausimu gali skirtis, tačiau bendra taisyklė – kėdutė turi atitikti vaiko svorį ir amžių, o ne tik tai, kad „jis jau užaugo iš senos”. Verta patikrinti, ar kėdutė tinkamai pritvirtinta, ar diržai neįstrigę, ar patogiai priglunda prie vaiko kūno.
Ilgose kelionėse vaikai kartais bando išsivaduoti iš diržų, ypač kai užmiega nepatogia poza. Šiuo atveju gali padėti mažos pagalvytės kaklui ar specialūs kelioninių kėdučių priedai, kurie palaiko galvą, kad vaikas neišsisuktų ar nesijaustų nepatogiai.
Taip pat svarbu prisiminti, kad karštu metu automobilyje negalima palikti vaiko net kelioms minutėms – temperatūra viduje gali pakilti pavojingai greitai, net jei langas praviras. Ši taisyklė atrodo akivaizdi, bet realybėje pasitaiko liūdnų atvejų, kai skubant į degalinę „tik minutei” viskas baigiasi tragiškai.
Kai vaikams pasidaro pikta ar bloga
Kelionės sirgulys (kinetozė) yra dažna problema, ypač jaunesniems vaikams, kurių vestibulinis aparatas dar tobulai neišsivystęs. Jei pastebite, kad vaikas atrodo blyškus, tylus, dažnai žiovauja ar sako, kad jam „kažkaip negera”, greičiausiai tai kelionės sirgulio pradžia.
Padėti gali kelios paprastos taisyklės: sodinkite vaiką taip, kad jis matytų pro priekinį langą, ne tik šonines, apribokite skaitymą ar žaidimą telefonuose ilgesnėse atkarpose (nors žinom, kad tai nelengva), venkite sunkaus maisto prieš kelionę, dažniau vėdinkite saloną.
Kai kurie tėvai naudoja specialius apyrankes su spaudimo taškais arba imbiero saldainius, kurie, sako, padeda malšinti pykinimą. Jei problema nuolatinė, verta pasikonsultuoti su pediatru dėl saugių vaistų nuo kelionės sirgulio, kuriuos galima duoti pagal amžių.
Emocinis nuovargis – dar viena dažna problema. Ilgai sėdint vienoje vietoje, be galimybės pabėgti nuo brolio ar sesers, konfliktai neišvengiami. Čia geriausia turėti kantrybės ir, jei reikia, tiesiog stoti prie kelio, leisti visiems kelias minutes „atsigauti” gryname ore.
Vietoj išvadų – kelionės, kurios lieka atmintyje
Tiesą sakant, kelionė automobiliu su vaikais retai būna tobula – vis tiek bus tas momentas, kai kažkas paklaus „kada mes jau atvažiuosime”, nors iki tikslo liko dar valanda, o gal kažkas pamirš megztinį namuose ir teks grįžti pusę kelio. Bet tuose netvarkinguose, kartais net chaotiškuose momentuose ir slypi tikroji šeimos kelionės esmė – dainos, kurios dainuojamos garsiai visiems kartu, žaidimai, kuriuos vaikai prisimins po metų, ir tas jausmas, kai visi kartu pasiekia tikslą, nesvarbu, kiek kartų teko stoti pakeliui.
Svarbiausia – nepersistengti su planavimu ir leisti sau bei vaikams tiesiog mėgautis pačiu keliu, ne tik galutiniu tikslu. Turėkite lankstumo, jei reikia pakeisti maršrutą ar sustoti ilgiau nei planavote. Vaikai jaučia tėvų nuotaiką, todėl jei jūs patys ramūs ir pozityviai nusiteikę, didelė tikimybė, kad ir jie prisitaikys geriau.
Taigi kitą kartą, kai ruošitės ilgai kelionei su mažaisiais, prisiminkite šiuos patarimus, bet svarbiausia – pasiimkite su savimi humoro jausmą ir kantrybės atsargą. Nes galiausiai, net jei kelionė nebuvo tobula, tos bendros valandos automobilyje, tas juokas iš nesąmoningų dainų žodžių ar tas tylus vaiko snūduriavimas ant jūsų pečio (nors ir per kėdutės diržą) – tai ir yra tos atostogos, kurių vėliau ilgesingai prisiminsite.
