Kiekvienas tėvas ar mama, kuriems tekdavo skristi lėktuvu su vaikais ar važiuoti ilgą kelią automobiliu, žino tą jausmą – telefonas išsikrovė, planšetė liko namuose ar tiesiog nusprendėte šįkart nuo ekranų atsiriboti, o vaikas jau po dvidešimties minučių klausia: „Ar dar toli?“ Ir čia pradeda kilti ta lengva panika, kaip išgyventi likusias tris ar keturias valandas kelyje neišprotėjus.
Geros žinios yra tokios, kad ekranai nebuvo ir nėra vienintelis būdas užimti vaikus kelionėje. Prieš telefonų ir planšečių erą šeimos keliaudavo šimtus kilometrų ir niekas nemirė nuo nuobodulio – nors, sąžiningai, kai kurie iš mūsų prisimena tas kelionių valandas kaip amžinybę. Bet yra būdų, kaip padaryti kelionę smagesnę visiems, ir šiame straipsnyje surinkome tikrai patikrintus, o ne tik teoriškai skambius pasiūlymus.
Kodėl verta atsisakyti telefono kelionėje
Pirmiausia trumpai apie tai, kodėl į tai verta investuoti laiko ir energijos, nors atrodytų, kad įjungti karikatūrą telefone yra tiesiog paprasčiau. Kelionė automobiliu ar traukiniu – tai vienas iš nedaugelio momentų, kai visa šeima sėdi vienoje vietoje, negalima pabėgti į savo kambarį ar prie draugų, ir tas laikas gali tapti tikrai vertingas, jei jį panaudosime kitaip nei žiūrėdami į ekranus.
Be to, ilgas žiūrėjimas į ekraną judančiame transporte gali sukelti akių nuovargį, o kai kuriems vaikams net ir jūros ligos simptomus. Žaidimai, kurie reikalauja žiūrėti pro langą, kalbėtis ar naudoti popierių ir pieštuką, tokių problemų nesukelia. Ir dar vienas dalykas – kai vaikai įpranta, kad kelionė automatiškai reiškia ekraną, jiems vėliau tampa sunkiau ištverti nuobodulį apskritai. O gebėjimas pabūti nuobodžiaujant, pasirodo, yra gana svarbus vaikų vystymuisi – iš to gimsta kūrybiškumas ir savarankiškas žaidimas.
Klasika, kuri veikia jau kelintą kartą
Pradėkime nuo tų žaidimų, kuriuos tikriausiai žaidė ir jūsų tėvai, ir jų tėvai. Jie veikia todėl, kad yra paprasti, nereikalauja jokių priedų ir tinka bet kokiam amžiui su nedideliais pritaikymais.
„Aš matau“ arba spėjimo žaidimas. Vienas žmogus pasako spalvą ar raidę, nuo kurios prasideda daikto, kurį jis mato, pavadinimas, kiti bando atspėti. Klasika, kuri niekada nenusibosta, ypač jei pridedate juokingas taisykles, pavyzdžiui, galima spėti tik gyvūnus arba tik tai, kas geltona.
Numerių žaidimas. Stebite pravažiuojančių automobilių valstybinius numerius ir ieškote pasikartojančių skaičių, raidžių ar bandote surinkti visą abėcėlę iš raidžių, matomų numeriuose. Šis žaidimas puikiai tinka ilgoms kelionėms greitkeliu, kai automobilių srautas nemažas.
20 klausimų. Vienas žmogus sugalvoja objektą, gyvūną ar žmogų, kiti užduoda klausimus, į kuriuos galima atsakyti tik „taip“ arba „ne“, bandydami atspėti, apie ką galvojama. Ribotas klausimų skaičius verčia mąstyti strategiškai, todėl žaidimas tinka net vyresniems paaugliams, nes iš tiesų nėra taip lengva, kaip atrodo.
Žodžių grandinė. Vienas sako žodį, kitas turi pasakyti žodį, prasidedantį ta raide, kuria baigėsi ankstesnis. Galima žaisti su gyvūnų vardais, miestų pavadinimais ar tiesiog laisvai. Šis žaidimas puikus tuo, kad jį galima pritaikyti pagal amžių – mažiems vaikams gali padėti tėvai, o paaugliai gali žaisti su sudėtingesnėmis taisyklėmis, pavyzdžiui, reikalaujant, kad žodžiai priklausytų vienai kategorijai.
Žaidimai, kuriems reikia tik popieriaus ir pieštuko
Nedidelis rašiklių rinkinys ir kelios lapo skiautės gali užimti vaiką ilgiau, nei tikitės. Verta prieš kelionę pasidėti į kuprinę bloknotelį ir kelis pieštukus – tai investicija, kuri atsiperka jau pirmoje valandoje kelyje.
Kryžiukai-nuliukai. Paprasčiausias žaidimas, kurį galima žaisti be galo daug kartų, keičiant taisykles, pavyzdžiui, žaidžiant didesnėje lentelėje arba reikalaujant surinkti keturis simbolius iš eilės.
Jūrų mūšis. Klasika, kuri reikalauja tik dviejų lapų su nubraižytomis lentelėmis. Vyresni vaikai šį žaidimą įsimyli iškart, nes jame yra ir strategijos, ir šansų elementas.
„Nupiešk istoriją“. Kiekvienas šeimos narys gauna savo lapą ir pieštuką, pasakomas žodis (pavyzdžiui, „drakonas“ ar „kelionė“), ir per minutę visi turi kažką nupiešti. Tada visi rodo savo piešinius ir juokiasi iš to, kaip skirtingai visi supratome tą pačią užduotį.Labirintai ir surask skirtumus. Prieš kelionę galima atsispausdinti kelis labirintų ar „surask skirtumus“ lapus – internete jų yra begalė nemokamų, pritaikytų skirtingam amžiui. Tai puiku tam ramiam kelionės etapui, kai visi jau nori kiek atsipūsti nuo kalbėjimo.
Bingo lapeliai su kelionės objektais. Namuose iš anksto paruoškite bingo lentelę su dalykais, kuriuos galima pamatyti pro langą – karvė, benzino kolonelė, raudonas automobilis, tiltas ir taip toliau. Vaikai su malonumu žymi langelius ir stebi aplinką aktyviau, nei atrodo įprasta.
Kai reikia kažko be jokių priemonių
Kartais net bloknotelio nėra po ranka, ranka rašyti nepatogu, o vaikas jau nervinasi automobilyje. Tokiu atveju gelbsti žaidimai, kuriems tikrai nereikia nieko, tik balso ir vaizduotės.
„Būtų juokinga, jeigu…“ Kiekvienas pasako sakinį, pradedantį „būtų juokinga, jeigu“ ir baigia kokia nors absurdiška situacija. Vaikai dažniausiai šitą žaidimą pamyli labiausiai, nes galima leisti sau visišką beprotybę – ir dar patys tėvai gali labai nusijuokti prisiminę savo pačių vaikystės absurdiškas fantazijas.
Dainų mūšis. Vienas žaidėjas dainuoja eilutę iš dainos, kitas turi sudainuoti kitą dainą, kuri prasideda tuo pačiu žodžiu, kuriuo baigėsi ankstesnė. Skamba sudėtingai, bet tikrai smagu, jei šeimoje yra bent kelios muzikinio žanro mėgėjai.
Pasakos kūrimas. Vienas pradeda sakinį, kitas turi pridėti savo sakinį, ir taip pasaka tęsiasi po žiedu, kol visi jau kvatoja iš to, kokia keista istorija susikūrė. Puikiai veikia mašinoje, kur akys gali stebėti kraštovaizdį, o galvos dirbti kūrybiniam procesui.
Alfabeto žaidimas su tema. Pasirenkama tema, tarkim, gyvūnai, ir kiekvienas pagal abėcėlę turi pasakyti gyvūną, prasidedantį atitinkama raide. Kai baigiasi lengvos raidės, prasideda tikras protų mūšis dėl raidžių Q ar X.
Kai kelionė ilga: žaidimų rinkiniai, kortos ir kitos smulkmenos
Jeigu žinote, kad kelionė bus vidutiniškai ilga, apsimoka pasiimti nedidelį rinkinį daiktų, kurie neužima daug vietos, bet gali gerokai palengvinti laiko leidimą.
Kortų kaladė yra gal ir seniausias, bet vis dar labai patikimas pasirinkimas. Nuo paprasto „Karo“ mažiesiems iki sudėtingesnių žaidimų vyresniems, kortos praktiškai netrunka vietos, o žaidimų variacijų yra begalė. Jei nežinote, ką žaisti, „UNO“ tipo kortos yra tikrai patikimas variantas visai šeimai, nesunkiai suprantamas ir tinkantis įvairiems amžiams tuo pačiu metu.
Kelioninės stalo žaidimų versijos, tokios kaip magnetinis šachmatų komplektas ar mini domino, taip pat gali būti geras pasirinkimas, jei šeimoje yra tokių žaidimų gerbėjų. Jos yra kompaktiškos ir netrukdo, kai automobilyje jau ir taip mažai vietos bagažui.
Dar vienas patikimas dalykas – lipdukų knygelės ar nedideli veiklos rinkiniai mažiesiems, kur reikia lankstyti, klijuoti ar rišti. Jos šiek tiek pridės netvarkos automobilyje, bet užims vaiką ilgiau nei bet kas kitas.
Amžius keičia žaidimų taisykles
Verta paminėti, kad ne visi žaidimai tinka visiems amžiams vienodai gerai, ir tai visiškai normalu. Su trimečiu ar ketvirmečiu geriausiai veikia paprasti spėjimo žaidimai, dainelės, pasakos ir daiktų ieškojimas pro langą – jų dėmesio trukmė trumpa, todėl reikia dažnai keisti veiklas.
Su pradinukais galima jau žaisti sudėtingesnius žodžių žaidimus, kryžiukus-nuliukus, kortas, o jie patys jau moka pasiūlyti savo idėjų, kaip praleisti laiką. Šiame amžiuje verta įtraukti daugiau varžybinio elemento, nes vaikai jau supranta ir mėgsta lenktyniauti.
Paaugliams tinka sudėtingesni žodiniai žaidimai, strategijos žaidimai, ir čia labai svarbu – jie dažnai jausis nejaukiai, jeigu žaidimas atrodys „vaikiškas“. Todėl verta paklausti jų nuomonės, ką jie norėtų žaisti, arba pasiūlyti žaidimus su humoro ar iššūkio elementu, pavyzdžiui, tas pačias 20 klausimų versijas su sudėtingesniais objektais ar dainų mūšius su konkrečia dešimtmečio muzika.
Praktiniai patarimai, kad viskas iš tiesų veiktų
Visi šie žaidimai skamba gerai teoriškai, bet praktikoje kelionėje viskas gali eiti ne taip, kaip planuota. Todėl keletas dalykų, kurie iš tikrųjų padeda:
- Pasiruoškite iš anksto – turėkite mažą „kelionės krepšelį“ su pieštukais, popieriumi, kortomis ir keliais nedideliais žaidimais, kad nereikėtų viso to ieškoti panikoje, kai vaikas jau pradeda nervintis.
- Keiskite veiklas dažnai – niekas, net ir suaugęs, negali žaisti to pačio žaidimo valandą be perstojo. Turėkite po ranka kelis skirtingus variantus ir keiskite juos maždaug kas dvidešimt–trisdešimt minučių.
- Neplanuokite viso kelionės laiko – palikite laiko ir tiesiog nuobodžiavimui, žiūrėjimui pro langą, snaudimui. Nereikia visą kelionę užpildyti aktyvumu, kartais tyla ir savęs pramogimasis taip pat naudingas.
- Įtraukite visus, ne tik vaikus – žaidimai, kuriuose dalyvauja ir tėvai, visada linksmesni ir sukuria tą bendrą šeimos jausmą, kurio ir siekiama kelionėje.
- Nebijokite improvizuoti – jei žaidimas nesiseka arba nusibosta per penkias minutes, tiesiog pereikite prie kito. Neverta primygtinai tempti žaidimo, kuris nebekelia entuziazmo.
Vietoje išvadų – kelionės, kurios prisimenamos ne dėl filmų, o dėl juoko
Jeigu susimąstytumėte apie savo vaikystės kelionių prisiminimus, greičiausiai jums į galvą pirmiausia atkeliaus ne tai, ką žiūrėjote per ekraną, o kokie juokingi sakiniai buvo sugalvoti žaidžiant „Būtų juokinga, jeigu“, arba kaip visa šeima ginčijosi, kieno eilė sakyti raidę žodžių grandinėje. Tie momentai, atrodo, tokie paprasti ir nereikšmingi, dažniausiai tampa tuo, kas sukuria šeimos istoriją ir tas juokingas anekdotus, kuriuos prisimenate po dešimties metų per Kalėdų vakarienę.
Nereikia iš karto atsisakyti visų ekranų amžiams – kartais telefonas kelionėje tikrai gelbsti, ir nėra jokios nuodėmės vaikui parodyti animacinį filmuką per pačią sudėtingiausią kelionės valandą. Bet turėti kelis kitus įrankius rankovėje – žaidimus, kuriems nereikia baterijos, interneto ar ekrano – reiškia, kad kelionė gali tapti bendra patirtimi, o ne tiesiog laiku, kai visi tyliai spokso į savo ekranus greta vienas kito.
Kitą kartą ruošdamiesi kelionei, prieš sudėdami į kuprinę įkroviklius, įmeskite ir tuščią bloknotelį su keliais pieštukais, kortų kaladę ir prisiminkite bent kelis iš šių žaidimų. Garantijos, kad kelionė bus be jokio verksmo, niekas neduos – tokių garantijų kelionėse su vaikais tiesiog nėra – bet šansai, kad ta kelionė taps viena iš tų, apie kurias vėliau su šypsena pasakosite, tikrai padidėja.
