Rugsėjis kiekvienais metais atneša tą pačią keistą maišalienę emocijų – vaikai dūsauja, kad vasara baigėsi per greitai, tėvai slapčia džiaugiasi, kad pagaliau atsistatys dienos ritmas, o mokytojai jau ruošia pirmuosius planus. Ir vidury viso to šurmulio – mokslo metų kalendorius, kuris tarsi kompasas parodo, kada dirbame, kada kvėpuojame laisviau ir kada galima planuoti kelionę pas močiutę į kaimą ar prie jūros. Šis kalendorius kasmet turi savo nuančų, tad pravartu žinoti, kaip jis veikia ir kaip juo naudotis šeimos labui.
Kada prasideda ir baigiasi mokslo metai
Lietuvoje mokslo metai tradiciškai startuoja rugsėjo 1 dieną – tai jau tapo tokia neatskiriama data, kaip Kalėdos gruodžio 25-ąją. Jei ta diena patenka į savaitgalį, mokykla dažniausiai švenčia pirmąją dieną artimiausią darbo dieną po jos arba prieš ją, priklausomai nuo konkrečios mokyklos sprendimo. Verta pasitikrinti savo vaiko mokyklos tvarkaraštį iš anksto, nes skirtingos įstaigos šiuo klausimu gali elgtis nevienodai.
Baigiasi mokslo metai birželio mėnesį, tačiau tiksli data skiriasi pagal klasę. Pradinukai paprastai atostogas pradeda anksčiau, o vyresnių klasių mokiniai, ypač laikantys egzaminus, mokykloje būna ilgiau. Abiturientams birželis apskritai virsta atskiru maratonu – egzaminai, konsultacijos, paskui – šventiniai renginiai ir atsisveikinimas su mokykla.
Rudens atostogos – trumpas atokvėpis prieš žiemą
Spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje vaikai gauna savaitę atostogų. Tai puikus laikas, kai galima nei skubėti, nei planuoti didelių kelionių – dažnai tuo metu oras jau nekelia entuziazmo ilgoms iškyloms. Bet tai visai neblogai, nes rudens atostogos yra tarsi mažas signalas sustoti, pailsėti nuo pirmųjų dviejų mėnesių įtampos ir pasiruošti tolimesniam pusmečiui.
Šeimose, kur abu tėvai dirba, rudens atostogos kartais kelia galvos skausmą – ką daryti su vaiku savaitę, kai darbovietė neduoda atokvėpio. Čia į pagalbą ateina stovyklos, seneliai arba tiesiog susitarimas su kaimynais ar draugais pasikeisti vaikų priežiūra keliomis dienomis. Svarbiausia – neversti vaiko į papildomus būrelius vien todėl, kad „reikia kažkuo užimti”, nes atostogos vis tiek turėtų reikšti atostogas, o ne tęstinę veiklą kitoje vietoje.
Žiemos atostogos ir Kalėdų stebuklas
Žiemos atostogos dalijamos į dvi dalis – Kalėdines, trunkančias apie dvi savaites gruodžio pabaigoje ir sausio pradžioje, ir trumpesnes žiemos atostogas vasario mėnesį. Kalėdinės atostogos daugumai šeimų yra pati mieliausia metų dalis – šventės, dovanos, šeimos susibūrimai, sniego žaidimai (jei gamta pasigailinčio pridovanoja balto sniego, o ne vien lietaus).
Šiuo laikotarpiu verta iš anksto pasidomėti, kada tiksliai baigiasi atostogos, nes kartais data skiriasi keliomis dienomis nuo tos, kurią įsivaizduojame. Niekas nemėgsta situacijos, kai sausio 2-osios vakare paaiškėja, jog rytoj jau reikia eiti į mokyklą, o namų darbai dar nepradėti.
Vasario atostogos trumpesnės, dažniausiai savaitė, ir jos ateina tuo metu, kai žiema jau pradeda įgristi – sniegas nutirpęs, dienos vis dar tamsios, o nuotaika prašo kažko šviesaus. Puikus laikas trumpai kelionei į kalnus pasislidinėti arba paprasčiausiai pabūti namuose, žaidžiant stalo žaidimus ir žiūrint filmus.
Pavasario atostogos prieš Velykas
Balandžio mėnesį, dažniausiai prieš Šventes arba jų metu, moksleiviai sulaukia dar vienos savaitės atokvėpio. Tai laikas, kai gamta pradeda atgimti, oras šiltėja, ir šeimos jau pradeda svajoti apie vasarą. Velykinės atostogos dažnai sutampa su religinėmis šventėmis, tad daugelis šeimų jas skiria margučių marginimui, giminių lankymui ir laiko leidimui gryname ore.
Šis periodas – geras momentas pasiruošti mokslo metų pabaigai. Vyresniems mokiniams tai jau signalas, kad reikia pradėti kartoti medžiagą prieš kontrolinius ir egzaminus, o mažiesiems – tiesiog pailsėti prieš paskutinį, dažnai intensyviausią mokslo metų etapą.
Vasaros atostogos – tas ilgai lauktas laikas
Vasara – trys mėnesiai laisvės, apie kuriuos vaikai svajoja visus metus. Šis laikas šeimoms kelia ir džiaugsmą, ir tam tikrą organizacinį galvosūkį. Kaip užimti vaiką tris mėnesius, kai darbo grafikas leidžia tik dvi ar tris savaites atostogų? Čia į pagalbą ateina vasaros stovyklos, dienos centrai, seneliai kaime, o vyresniems paaugliams – ir vasaros darbai ar praktikos.
Verta iš anksto pasidomėti, kokias stovyklas organizuoja mokykla, savivaldybė ar nevyriausybinės organizacijos – dažnai jos ne tik užima vaiką, bet ir suteikia vertingos patirties, naujų draugų ir įgūdžių, kurių mokykloje nepavyksta gauti. Kai kurios stovyklos yra nemokamos arba dalinai finansuojamos, tad verta pasiteirauti mokyklos administracijos ar seniūnijos.
Nepamirškime ir to, kad vasara – ne vien apie užimtumą. Vaikams reikia ir tiesiog laisvo laiko, kai galima leisti dienas be griežto plano, žaisti kieme, skaityti knygas ar tiesiog būti. Perkrauti vasarą veiklomis kartais duoda priešingą efektą – vaikas rugsėjį ateina į mokyklą pavargęs, o ne pailsėjęs.
Kaip pasiruošti naujiems mokslo metams be streso
Rugpjūčio antroje pusėje šeimose paprastai kyla pasiruošimo banga – reikia nupirkti sąsiuvinius, uniformas ar drabužius, susitvarkyti dokumentus, o kartais ir susirasti naują mokyklą, jei šeima persikėlė gyventi. Norint išvengti paskutinės minutės streso, verta pradėti ruoštis bent dvi savaites prieš rugsėjo 1-ąją.
Keletas praktinių patarimų, kurie tikrai padeda:
- Pradėkite grąžinti miego režimą palaipsniui – savaitę prieš mokyklą kelkite vaiką ir guldykite arčiau mokyklos meto grafiko.
- Pasitikrinkite mokyklos sąrašą reikalingų priemonių iš anksto, kad išvengtumėte paskutinės akimirkos bėgiojimo po parduotuves.
- Su vyresniais vaikais aptarkite artėjančių mokslo metų tikslus – tai suteikia motyvacijos ir aiškumo.
- Nepamirškite apsilankyti pas gydytoją, jei reikalingos sveikatos pažymos ar profilaktiniai patikrinimai.
- Skirkite laiko pokalbiui apie vasaros įspūdžius – tai natūralus tiltas tarp atostogų ir mokyklos rutinos.
Kai kalendorius tampa šeimos sąjungininku
Iš pirmo žvilgsnio mokslo metų kalendorius atrodo kaip biurokratinis dokumentas su datomis ir taisyklėmis, bet iš tiesų jis gali tapti puikiu šeimos planavimo įrankiu. Kai žinai, kada bus atostogos, gali iš anksto rezervuoti kelionę pigiau, susiderinti atostogas darbe, susitarti su seneliais dėl vaikų priežiūros ar tiesiog psichologiškai pasiruošti intensyvesniems periodams.
Geriausia patarimas, kurį galima duoti bet kuriai šeimai – kalendorių pasikabinti matomoje vietoje, pavyzdžiui, ant šaldytuvo, ir pažymėti jame visas svarbias datas spalvotais žymekliais. Skirtingos spalvos skirtingiems vaikams, jei šeimoje jų keli, arba skirtingos spalvos skirtingiems atostogų tipams – tai padeda visai šeimai matyti, kas artėja, ir laiku susiplanuoti.
Ir galiausiai – nepamirškime, kad kalendorius yra tik įrankis, o tikrasis turinys priklauso nuo to, kaip mes tą laiką praleidžiame. Ar tai bus lenktynės tarp būrelių, ar ramus pasibuvimas kartu prie stalo žaidžiant „Monopolį” – sprendimas visada mūsų rankose. Mokslo metai ateina ir praeina, atostogos taip pat, o svarbiausia išlieka tai, ką su tuo laiku pasidarome kartu, kaip šeima.
