Kai vaikai mokykloje pradeda klausti, ką reiškia tie keisti raštai ant močiutės austos lovatiesės ar kodėl ant medinio žiedo išraižytas saulės ženklas, dažnas tėvas ar mama pasijunta bejėgiai. O juk baltiški simboliai – tai ne tik puošmena. Tai visa kalba, kuria mūsų protėviai kalbėjosi su gamta, dievais ir vieni su kitais net tada, kai rašto dar nebuvo arba jis buvo prieinamas ne visiems. Pabandykime kartu pasižvalgyti po šį simbolinį pasaulį – gal ir jūsų namuose atsiras vietos kokiam žirgeliui ar aušrinei.
Kodėl senoliai kalbėjo ženklais, ne žodžiais
Ikikrikščioniškoje Lietuvoje raštas buvo prabanga, o simboliai – kasdienybė. Ženklai atsirasdavo ant verpstės, duonkepės lentos, kraičio skrynios, namo sienojų. Jie nebuvo tiesiog gražūs – jie turėjo funkciją: saugoti, prašyti derliaus, kviesti sveikatą į namus arba tiesiog pasakyti, kokiai giminei priklauso daiktas.
Svarbu suprasti, kad baltiškų simbolių sistema nebuvo vieninga visoje Baltijos pakrantėje. Žemaitijoje, Aukštaitijoje, Dzūkijoje ar Sūduvoje panašūs motyvai gaudavo šiek tiek skirtingas reikšmes ar formas. Todėl kai kas nors sako „šis ženklas reiškia tiksliai taip“, verta žiūrėti su sveiku skepticizmu – tautosakininkai ir etnografai iki šiol diskutuoja, kur baigiasi tikra tradicija, o kur prasideda XX a. romantizuota interpretacija.
Saulė, mėnulis ir žvaigždės – dangaus abėcėlė
Turbūt dažniausiai sutinkami ženklai – dangaus kūnų simboliai. Saulė vaizduojama kaip apskritimas su spinduliais, rombas su kryžmais linijomis arba rozetė. Ji reiškė gyvybę, šilumą, moteriškąjį pradą – juk lietuviai saulę vadindavo „motule“.
Mėnulis (arba mėnuo) – dažniausiai pusmėnulio formos, susijęs su vyriškuoju pradu, laiko skaičiavimu, žemdirbystės ciklais. Verta atkreipti dėmesį, kad senuosiuose raštuose mėnulis retai vaizduojamas vienas – jis dažnai „draugauja“ su žvaigždėmis.
Aušrinė (Vakarinė žvaigždė, Venera) – vienas gražiausių ir poetiškiausių simbolių, dažnai vaizduojamas kaip aštuoniakampė žvaigždė. Ji simbolizuoja meilę, viltį, naujos dienos pradžią. Jei ieškote papuošalo dovanai jaunai merginai ar būsimai nuotakai, aušrinės ženklas – klasika, kuri niekada neatrodo per sena.
Kaip atskirti panašius ženklus
Neretai žmonės sumaišo saulės rozetę su Perkūno ženklu – abu turi spindulius ar kampus, tačiau Perkūno kryžius (dar vadinamas ugniakryžiu arba svastika baltiškoje tradicijoje – ne painioti su vėlesniu politiniu ženklu) turi būdingą sukimosi kryptį ir simbolizuoja galią, apsaugą nuo blogo likimo, žaibą. Šis simbolis Lietuvoje naudotas tūkstantmečiais anksčiau nei bet kokie XX amžiaus įvykiai, ir jį atmesti dėl vėlesnio piktnaudžiavimo – tas pats, kas atsisakyti kryžiaus dėl to, kad kažkas juo pridarė žalos. Istorija ir simbolis – dvi skirtingos plotmės.
Žemė, augmenija ir gyvūnai raštuose
Žemė baltiškoje simbolikoje dažnai vaizduojama kaip rombas ar kvadratas, kartais su taškais viduje, reiškiančiais grūdus ar sėklas – derlingumo simbolis. Medžio (arba gyvybės medžio) ženklas – vienas universaliausių: šaknys simbolizuoja protėvius, kamienas – dabartinę giminę, šakos – ateities kartas. Šis simbolis puikiai tinka, kai norite dovanoti ką nors, susijusio su gimine, šeimos medžiu, naujagimio gimimu.
Iš gyvūninių motyvų dažniausiai sutinkami:
- Žirgelis – ištikimybės, jėgos ir kelionės simbolis, dažnai matomas ant stogo kraigo namuose (tie garsieji „žirgeliai“ ant stogų nėra vien puošmena – tikima, kad jie saugo namus nuo blogos akies).
- Gyvatė (žaltys) – namų sargas, išminties ir sveikatos simbolis. Žemaičiai žaltį laikė šventu gyvūnu, kurio negalima nužudyti, kitaip namus aplankys nelaimė.
- Gulbė – grynumo, moteriškos jėgos, meilės simbolis, dažnai austas kraičio audiniuose.
- Gaidys – budrumo, saulės pasitikimo simbolis, saugantis nuo tamsiųjų jėgų.
Simboliai, kurie saugojo namus ir žmones
Kai kalbame apie apsauginius ženklus, verta paminėti Austėjos (bičių deivės), Laimos (likimo deivės) ar Medeinos (miškų deivės) simbolinius atitikmenis, kurie tautosakoje minimi rečiau tiesiogiai, bet netiesiogiai atsispindi raštuose, susijusiuose su bitininkyste, gimdymu, medžiokle.
Populiarus ir vadinamasis „Aušros vartų“ arba kryžiaus su spinduliais motyvas – nors jis dažniau siejamas su krikščionybe, kai kurie etnografai teigia, kad tokia forma egzistavo ir gerokai anksčiau, tiesiog vėliau buvo pritaikyta naujai religijai. Tai gražiai parodo, kaip baltiška ir krikščioniška simbolika Lietuvoje ilgą laiką gyveno greta, viena kitą papildydamos, o ne konkuruodamos.
Kryžiai – ne tik religinis ženklas
Lietuviškas kryždirbystės paveldas – unikalus reiškinys, įtrauktas net į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Koplytstulpiai, kryžiai su saulutėmis, mėnuliais, augaliniais ornamentais – tai vieta, kur baltiškoji ir krikščioniškoji simbolika susilieja į vientisą, tik Lietuvai būdingą stilių. Jei keliaujate su vaikais po Žemaitiją ar Dzūkiją, verta sustoti ir kartu paskaityti, kokie ženklai puošia pakelės kryžius – tai gyva pamoka, geriau nei bet kokia knyga.
Kaip simboliai atgyja šiuolaikiniame gyvenime
Pastaruoju metu baltiški ženklai išgyvena tikrą renesansą. Jauni juvelyrai kuria žiedus ir pakabukus su Aušrinės, Ąžuolo lapo ar Perkūno kryžiaus motyvais, tatuiruočių meistrai piešina gyvybės medžius ant rankų, o tekstilės dirbtuvės austi rankšluosčius su senoviniais geometriniais raštais. Tai nėra vien mados reikalas – daugelis žmonių tokiu būdu ieško ryšio su savo šaknimis, ypač kai gyvenimas tampa vis labiau globalus ir bekvapis.
Jei norite savo namuose ar drabužiuose naudoti tokius simbolius, keletas praktinių patarimų:
- Prieš tatuiruodamiesi ar užsisakydami papuošalą, paklauskite meistro, iš kokio šaltinio jis ėmė simbolio reikšmę – rimti amatininkai dažniausiai remiasi etnografine literatūra, ne atsitiktiniais interneto paveiksliukais.
- Nebijokite kombinuoti kelių simbolių – senovėje tai buvo įprasta: saulė su augaliniais motyvais, žirgelis su rozete ant to pačio audinio.
- Vaikams paaiškinti simbolius geriausia per pasaką ar žaidimą – pavyzdžiui, paprašykite nupiešti savo šeimos „medį“ su šaknimis, kamienu ir šakomis, tada palyginkite su tradiciniu gyvybės medžio ženklu.
- Jei renkatės dovaną kūdikio krikštynoms ar gimtadieniui, saulutės ar žirgelio motyvas – gražus, prasmingas ir neišeinantis iš mados pasirinkimas.
Kai simboliai tampa šeimos kalba
Galbūt kartais atrodo, kad tie senoviniai ženklai – tolimos praeities dalykas, tinkamas tik muziejams ar etnografinėms šventėms. Tačiau iš tiesų baltiški simboliai gali tapti puikia priemone kalbėtis su vaikais apie tapatybę, šaknis, tai, kas mus daro lietuviais – nepriklausomai nuo to, ar gyvenate Vilniuje, ar Londone.
Verta pabandyti: nupirkti ar pasidaryti medinį žaislą su išraižytu saulės ženklu, pasiūti pagalvės užvalkalą su rombų raštu, ar tiesiog per Kūčias papasakoti, ką reiškia tas raštas ant senos lovatiesės, kuri jau kelinta karta guli spintoje. Simboliai gyvi tik tada, kai juos naudojame, aiškiname, perduodame – tiksliai taip pat, kaip perduodame receptus, dainas ar pasakas. Ir kas žino – gal jūsų vaikas, uždavęs klausimą apie žirgelį ant stogo, vieną dieną papasakos tą pačią istoriją savo vaikams, tik jau kitoje šalyje, kitame amžiuje, bet su tuo pačiu šiltu jausmu, kad priklauso kažkam senam, gražiam ir savam.
