Birželis – liepa kiekvienais metais tampa tuo laikotarpiu, kai tūkstančiai lietuviškų šeimų pradeda kalbėtis viena ir ta pačia tema: „O ką toliau darysi?” Abiturientai baigia egzaminus, tėvai jau seniai ruošiasi šiam pokalbiui, o kažkur fone tyliai tiksi LAMA BPO prašymų pateikimo terminas. Jei jūsų namuose šiuo metu vyksta panašios diskusijos prie vakarienės stalo – šis straipsnis kaip tik jums.
Studijų pasirinkimas retai kada būna vienareikšmis sprendimas, priimtas per vieną vakarą. Tai procesas, kuriame susipina paauglio ambicijos, tėvų nerimas dėl ateities, draugų pasirinkimai ir, žinoma, tas nemalonus laiko spaudimas – juk prašymus reikia pateikti iki tam tikros datos, o ne tada, kai galutinai apsispręsi. Pabandykime šį procesą išsklaidyti į suprantamas dalis.
Kas per reiškinys tas LAMA BPO ir kodėl be jo neapsieisi
LAMA BPO – tai Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrojo priėmimo organizavimo sistema, kalbant paprasčiau – vieninga platforma, per kurią beveik visi Lietuvos universitetai ir kolegijos priima stojančiųjų prašymus. Vietoj to, kad tekėtum į kiekvieną mokyklą atskirai ir pildytum krūvą skirtingų formų, viską sutvarkai vienoje vietoje – lamabpo.lt svetainėje.
Sistema veikia gana logiškai: susikuri paskyrą (dažniausiai per elektroninius valdžios vartus arba banko prisijungimus), suvedi savo egzaminų rezultatus, mokyklos baigimo pažymėjimo duomenis ir renkiesi programas, į kurias norėtum stoti. Svarbiausia – gali nurodyti iki kelių programų (paprastai iki šešių valstybės finansuojamų ir tiek pat nefinansuojamų vietų, tikslus skaičius kasmet gali kisti, todėl verta pasitikrinti aktualią informaciją), sudėliodamas jas pagal prioritetą.
Čia ir slypi pirmoji gudrybė, kurią turėtų žinoti kiekviena šeima – prioritetų eiliškumas nėra formalumas. Sistema veikia taip, kad pirmiausia bandys „įleisti” tave į tą programą, kurią pažymėjai pirmuoju numeriu. Jei balų neužteks – bandys su antruoju variantu, ir taip toliau. Todėl svajonių programą reikia rašyti pirmą, o ne bandyti „apsidrausti” ją padedant į vidurį sąrašo.
Kaip tikrai apsispręsti, o ne tik atsitiktinai pažymėti langelius
Dažnai tenka girdėti panašią istoriją – jaunuolis paskutinę minutę renka programas iš to, kas skamba „neblogai”, arba seka draugo pėdomis. Suprantama, kad po ilgų egzaminų smegenys jau nebenori dar vieno rimto sprendimo, bet čia kaip tik tas atvejis, kai verta stabtelėti.
Pirmiausia pabandykite atsakyti sau į kelis paprastus, bet nešabloniškus klausimus:
- Ką mėgstu daryti taip, kad nepastebiu, kaip prabėga laikas?
- Kokių dalykų mokykloje niekada nereikėjo prisiversti mokytis?
- Ar man svarbiau darbas, kuris duoda stabilumą, ar toks, kuris leidžia kurti ir eksperimentuoti?
- Ar noriu dirbti su žmonėmis, su daiktais, su idėjomis ar su skaičiais?
Tėvams čia tenka delikatus vaidmuo – padėti, bet nenustumti savo vaikinystės svajonių ant vaiko pečių. Jei tėtis visą gyvenimą svajojo apie inžineriją, tai dar nereiškia, kad dukra turi ją studijuoti. Geriausia, ką galima padaryti – užduoti klausimus, o ne pateikti atsakymus.
Verta paminėti ir praktinę pusę – pasidomėkite, kaip atrodo konkrečios specialybės darbo rinka. Ne tam, kad rinktumėtės vien pagal atlyginimą, bet tam, kad žinotumėte, ko tikėtis. Užimtumo tarnybos statistika, absolventų apklausos, net ir paprastas pokalbis su kažkuo, kas jau dirba toje srityje – visa tai gali atverti akis geriau nei bet koks profesinio orientavimo testas.
Praktinis prašymo pildymo kelias žingsnis po žingsnio
Kai kryptis (ar bent kelios kryptys) jau aiškesnė, laikas imtis pačios sistemos. Štai kaip tai atrodo realybėje:
Pirmas žingsnis – registracija sistemoje. Prisijungimas dažniausiai vyksta per elektroninę bankininkystę arba elektroninius valdžios vartus, tad technine prasme viskas gana paprasta ir panašu į kitų valstybinių paslaugų naudojimą.
Antras žingsnis – asmens duomenų ir egzaminų rezultatų patikrinimas. Sistema dažniausiai automatiškai pasitraukia informaciją iš NEC (Nacionalinio egzaminų centro) duomenų bazių, bet vis tiek verta pačiam perskaityti ir įsitikinti, kad viskas suvesta teisingai. Klaidos šiame etape gali kainuoti brangiai.
Trečias žingsnis – pačių programų pasirinkimas. Čia rekomenduojama neskubėti ir naudotis paieškos filtrais pagal miestą, studijų sritį, studijų formą (dieninė, ištęstinė, nuotolinė). Kiekviena programa turi aprašymą, kur nurodyta, kokie dalykai bus dėstomi, kokie konkursiniai balai skaičiuojami ir kokie buvo praėjusių metų slenksčiai.
Ketvirtas žingsnis – prioritetų sudėliojimas. Kaip minėjome, tai strateginis momentas. Patarimas – sudėliokite pagal tai, kur tikrai norėtumėte studijuoti, o ne pagal tai, kur, jūsų manymu, „tikrai pateksite”. Jei paskutinėje vietoje atsidurs saugesnis variantas su mažesniu konkursiniu balu, turėsite ir svajonę, ir atsarginį planą vienoje vietoje.
Penktas žingsnis – registracijos mokesčio sumokėjimas. Taip, už prašymo pateikimą reikia sumokėti nedidelį mokestį, kurio suma priklauso nuo pasirinktų programų skaičiaus. Be apmokėjimo prašymas nebus laikomas galiojančiu, tad tai nepalikite paskutinei minutei.
Terminai, kurių pamiršti tikrai negalima
Kiekvienais metais LAMA BPO skelbia konkrečias datas, tačiau bendra logika išlieka panaši. Pagrindinis prašymų teikimo laikotarpis prasideda gegužę–birželį ir tęsiasi iki liepos vidurio ar pabaigos. Po to seka rezultatų skelbimo etapas, kai sistema paskelbia, į kurią programą pretendentas pateko pagal savo prioritetus ir surinktus balus.
Svarbu žinoti, kad prašymą galima koreguoti keletą kartų per registracijos laikotarpį – galima keisti programų eiliškumą, pridėti naujų, atsisakyti kitų. Tad jei per pirmąją savaitę apsisprendėte vienaip, o po mėnesio permąstėte – dar yra galimybė viską pakeisti, kol registracijos langas neužsidarė.
Po pagrindinio priėmimo etapo dažniausiai vyksta ir papildomas priėmimas – tiems, kurie nepateko į pageidaujamas programas arba tiesiog nespėjo su pirminiu prašymu. Šis etapas trumpesnis ir vietų jame būna mažiau, todėl geriausia strategija – nesitikėti antro rato ir viską sutvarkyti laiku pirmą kartą.
Dažniausios klaidos, kurių verta vengti
Bendraujant su šeimomis, kurios jau perėjo šį kelią, vis kartojasi tos pačios klaidos. Štai ką verta žinoti iš anksto:
Programų maišymas su tikslais. Kartais renkamasi programa pagal pavadinimą, neįsigilinus, ką ji realiai apima. „Verslo administravimas” viename universitete ir kitame gali skirtis kaip diena ir naktis – vienur daugiau teorijos, kitur – praktinių projektų su realiomis įmonėmis.
Per vėlyvas apsisprendimas dėl konkursinio balo skaičiavimo. Kiekviena programa turi savo formulę, pagal kurią skaičiuojamas konkursinis balas – kartais svarbiausias dalykas yra matematika, kartais – lietuvių kalba ar užsienio kalba. Jei nežinai šios formulės iš anksto, gali paaiškėti, kad tavo stipriausias egzaminas programoje visai neįtraukiamas arba turi mažą svorį.
Visų kiaušinių sudėjimas į vieną krepšį. Kai kurie stojantieji nurodo tik vieną programą, būdami tikri dėl savo balų. Tai rizikinga – net ir stiprūs abiturientai kartais nepatenka dėl netikėtai išaugusio konkurso toje srityje.
Užmirštami papildomi reikalavimai. Kai kurioms programoms (menų, muzikos, sporto, kai kurioms medicinos specialybėms) reikalingi papildomi stojamieji egzaminai ar motyvaciniai pokalbiai, kurie vyksta ne per LAMA BPO sistemą, o tiesiogiai su aukštąja mokykla. Šiuos terminus reikia sekti atskirai.
O jeigu vis dar nežinai, ko nori
Čia gera žinia visiems, kurie jaučiasi pasimetę – tai visiškai normalu. Statistika rodo, kad nemaža dalis studentų pirmaisiais metais keičia specialybę arba net universitetą, ir tai nėra nesėkmė, o normali gyvenimo dalis. Jei tikrai neaišku, ką rinktis, verta apsvarstyti kelias strategijas:
Kolegijos dažnai suteikia praktiškesnį, trumpesnį kelią į konkretią profesiją ir gali būti geras atspirties taškas, jei nesijaučiate pasiruošę ilgam universitetiniam keliui. Taip pat verta pagalvoti apie plačiąsias programas (pavyzdžiui, socialiniai mokslai ar bendroji inžinerija), kurios leidžia specializuotis vėliau, kai jau turėsite daugiau informacijos apie save.
Galiausiai – niekas nedraudžia praleisti vienerius metus, padirbti, pakeliauti ar tiesiog pagalvoti. Metai atokvėpio prieš studijas nėra prarastas laikas, jei jis panaudojamas sąmoningai.
Vietoj taško – kelrodė žvaigždė šeimai per stojimų sezoną
Studijų pasirinkimas ir LAMA BPO prašymų pildymas kartais atrodo kaip biurokratinis maratonas, kuriame lengva pasimesti tarp terminų, balų formulių ir programų pavadinimų. Bet iš tikrųjų visa tai – tik įrankis, padedantis paaugliui žengti pirmą tikrai savarankišką žingsnį suaugusiame gyvenime.
Šeimoms, kurios šiuo metu pergyvena šį periodą, norisi palinkėti kelių dalykų. Pirma – neskubėkite ir pradėkite kalbėtis apie ateitį anksčiau, nei prasideda karštligiškas birželis, tada sprendimai bus ramesni ir sąmoningesni. Antra – naudokitės oficialia LAMA BPO svetaine kaip pagrindiniu informacijos šaltiniu, o ne gandais iš socialinių tinklų grupių, kur informacija dažnai pasensta ar būna netiksli. Trečia – leiskite jaunam žmogui pačiam priimti sprendimą, net jei jis skiriasi nuo to, ką jūs būtumėte pasirinkę jo vietoje.
Ir galiausiai – atsiminkite, kad pirmasis pasirinkimas retai kada būna paskutinis. Studijų kelias Lietuvoje ir pasaulyje tapo daug lankstesnis nei prieš dvidešimt metų – galima keisti specialybę, stoti pakartotinai, jungti darbą su mokymusi ar studijuoti nuotoliniu būdu. Tad tas jaudulys, kylantis pildant LAMA BPO prašymą, tėra vienas žingsnis ilgame kelyje, o ne visą gyvenimą lemiantis sprendimas, iškaltas akmenyje. Sėkmės visoms šeimoms, kurios šį rudenį lauks laiško apie priėmimą – tegul jis atneša tik gerų naujienų.
