Kai į namus atsikrausto mažas šuniukas, pirmosios savaitės būna kaip amerikietiškų kalnelių važiavimas – vieną dieną džiūgauji, kad jis pats atsėdo prie durų ir davė ženklą, o kitą dieną žiūri į sugraužtą batą ir svarsti, ar iš viso ką nors darai teisingai. Tiesa yra ta, kad dresavimas namuose nėra kažkokia mokslinė disciplina, prieinama tik profesionaliems kinologams. Tai kantrybės, nuoseklumo ir šeimos bendro darbo reikalas. Ir kuo greičiau visi namų gyventojai – nuo mažiausio vaiko iki senelės – susitars dėl taisyklių, tuo lengviau šuniukui bus jas išmokti.
Šiame straipsnyje pasidalinsime praktiniais patarimais, kurie tikrai veikia, kai dresuojate šuniuką be profesionalios pagalbos, tiesiog savo svetainėje ar sode.
Pirmosios dienos namuose – pamatas visam kam
Daugelis savininkų klaidą padaro jau pirmą savaitę – jie per anksti pradeda reikalauti rezultatų. Šuniukas, atsikraustęs į naują aplinką, iš pradžių tiesiog turi susipažinti su erdve, kvapais, žmonėmis ir kitais gyvūnais namuose. Pirmosios kelios dienos turėtų būti skirtos ne komandoms, o pasitikėjimo kūrimui.
Verta iš karto nustatyti pagrindines taisykles – kur šuniukas miega, kur valgo, kur galima ir kur negalima būti. Jeigu iš pradžių leisite jam miegoti lovoje „nes jis toks mažas ir mielas“, o po mėnesio nuspręsite, kad tai netinka, šuniukas tiesiog nesupras, kodėl jam anksčiau leista veikla dabar tapo draudžiama. Nuoseklumas nuo pirmos dienos – tai raktas, kuris atveria duris visam vėlesniam mokymui.
Taip pat naudinga iškart parinkti žodžius komandoms ir jų nekeisti. Jeigu vieną dieną sakote „sėdėk“, o kitą – „sėsk“, šuniukas girdi du skirtingus signalus. Susitarkite šeimoje dėl konkrečių žodžių ir jų laikykitės visi.
Kokias komandas mokyti pirmiausia
Nereikia iš karto siekti, kad šuniukas atliktų sudėtingus triukus. Pradžiai pakanka kelių bazinių komandų, kurios ne tik palengvina kasdienį gyvenimą, bet ir padeda kurti kontaktą su augintiniu:
- Vardas – kad šuniukas atsigręžtų, kai jį pašaukiate. Tai atrodo savaime aišku, tačiau daugelis pamiršta šio dalyko tikslingai mokyti.
- Sėdėk – viena lengviausiai išmokstamų komandų, nes ją galima pademonstruoti su skanėstu virš galvos.
- Pas mane – gyvybiškai svarbi komanda, ypač jei planuojate vaikščioti be pavadėlio ar tiesiog norite, kad šuniukas grįžtų iš kiemo.
- Palauk arba ne – padeda sustabdyti nepageidaujamą veiksmą, pavyzdžiui, kai šuniukas ruošiasi šokti prie svečio ar griebti maistą nuo stalo.
Treniruotes verta rengti trumpai, po 5–10 minučių, kelis kartus per dieną. Šuniukų dėmesio koncentracija yra trumpa, todėl ilgos, nuobodžios treniruotės tik nuvargins ir jį, ir jus. Skanėstai, pagyrimai balsu ir glostymai – geriausias motyvacijos šaltinis. Bausmės čia tikrai nepadeda, tik kuria baimę ir nepasitikėjimą.
Tualeto dresūra – tas etapas, kurio visi bijo
Jeigu būtų galima balsuoti, kuris dresavimo etapas šeimoms atrodo sunkiausias, tualeto pratybos tikrai laimėtų pirmą vietą. Tiesa ta, kad šuniukui reikia laiko suprasti, kur ir kada tuštintis tinkama vieta. Iki keturių–šešių mėnesių amžiaus nelaimingi atsitikimai namuose yra visiškai normalu, net jei atrodo, kad viskas eina ne taip.
Svarbiausia – reguliarumas. Vedžiokite šuniuką lauk po miego, po valgio ir po žaidimų – tai tie momentai, kada tuštinimosi tikimybė didžiausia. Kai jis atlieka savo darbą lauke, iškart pagirkite entuziastingai, galbūt duokite mažą skanėstą. Namuose atsitikusią „avariją“ ramiai sutvarkykite, be riksmų ir bausmių – šuniukas neprisimena, kas įvyko prieš penkias minutes, todėl bausti jį vėliau tiesiog neveiksminga ir net žiauru.
Kai kurie tėvai naudoja tualeto kilimelius ar specialius purškiklius, kurie palengvina procesą. Tačiau nesvarbu, kokias priemones renkatės, kantrybė šiuo etapu – svarbiausias ginklas.
Kramtymas, kandžiojimas ir kiti „nekalti“ nusikaltimai
Šuniukai kramto viską – batus, baldų kojas, žaislus, kartais net rankas per žaidimą. Tai nėra piktumas ar nepaklusnumas, tai tiesiog natūralus būdas tyrinėti pasaulį ir pašalinti dygstančių dantų sukeltą diskomfortą. Sprendimas – ne bausti, o nukreipti.
Pasirūpinkite, kad namuose visada būtų prieinami kramtukai ir žaislai, skirti tam tikslui. Kai matote, kad šuniukas jau kramto batą, ramiai pakeiskite jį žaisliuku – taip jis supranta, kas tinkama, o kas ne, be baimės ir be konflikto.
Kandžiojimas žaidimo metu – dažniausiai paprasčiausiai nesusipratimas dėl per didelio susijaudinimo. Jei šuniukas per stipriai suima ranką, tiesiog nutraukite žaidimą, pasitraukite ir palaukite, kol jis atsipalaiduos. Toks nuoseklus atsakas per kelias savaites duoda rezultatų – šuniukas ima suprasti, kad per stipriai kandant žaidimas baigiasi.
Socializacija – dažnai pamirštas, bet svarbiausias etapas
Daug šeimų susikoncentruoja į komandas ir tualeto dresūrą, o socializaciją palieka nuošalyje. Tuo tarpu būtent socializacijos trūkumas dažniausiai sukelia problemas suaugusio šuns amžiuje – baimę, agresiją, per didelį reagavimą į nepažįstamus žmones ar kitus gyvūnus.
Kritinis socializacijos laikas – nuo trijų savaičių iki keturių mėnesių amžiaus. Šiuo laikotarpiu verta parodyti šuniukui kuo daugiau skirtingų situacijų: kitus žmones, vaikus, kitus gyvūnus, transporto garsus, skirtingas grindų dangas, automobilio kelionę. Svarbu, kad šie susitikimai būtų teigiami – nesukelkite streso, leiskite pačiam tyrinėti savo tempu.
Jei namuose auga vaikai, mokykite juos elgtis su šuniuku pagarbiai – nešaukti prie miegančio, neskriausti, netraukti už ausų. Šuniukas, kuris jaučiasi saugus vaikų draugijoje, ateityje bus ramus ir patikimas šeimos narys, o ne baimingas ar nervingas gyvūnas.
Klaidos, kurias daro net geros valios šeimos
Norint sutaupyti laiko ir nervų, verta žinoti tipines klaidas, kurios stabdo dresavimo progresą:
- Nekonsekvencija – kai vienas šeimos narys leidžia tai, ko draudžia kitas.
- Bausmė po laiko – bandymas nubausti už seniau padarytą „nusikaltimą“ neduoda rezultatų.
- Pernelyg ilgos treniruotės – šuniukas praranda susidomėjimą ir mokymasis tampa neefektyvus.
- Skubėjimas – kiekvienas šuniukas mokosi savo tempu, lyginimas su kaimyno šunimi retai kada padeda.
- Neigiamų emocijų perdavimas – šuniukai puikiai jaučia savininko nervingumą, todėl pyktis ar nusivylimas dresavimo metu tik trikdo procesą.
Vietoj išvadų: kelios mintys, kurias verta prisiminti kiekvieną vakarą
Dresavimas namuose – tai ne vienkartinis projektas, kurį galima atlikti per savaitgalį, o kasdienis, nuoseklus bendravimas tarp šeimos ir naujo šeimos nario. Kai kurios dienos bus lengvos ir malonios, kai kurios – varginančios ir pilnos nusivylimo. Tai visiškai normalu.
Svarbiausia, ką verta prisiminti – šuniukas nesiekia jūsų erzinti ar sabotuoti pastangas. Jis tiesiog mokosi pasaulio, kuriame atsidūrė, ir jūs esate jo pagrindinis vadovas. Kantrybė, meilė ir aiškios taisyklės padarys daugiau nei bet kokia griežta bausmė.
Ir galiausiai – neužmirškite pasimėgauti šiuo laikotarpiu. Po metų kitų prisiminsite pirmuosius mėnesius su šypsena, net jei dabar atrodo, kad kilimas jau niekada nebeatrodys kaip anksčiau. Šuniuko augimas namuose – trumpas, bet nepamirštamas etapas visai šeimai, ir kiekviena bendrai išmokta komanda, kiekvienas ramus vakaras be „avarijų“ ant grindų yra mažas, bet reikšmingas laimėjimas.
