Vasara, gamta, pikniukai parke ar žygiai miškeliu – ir staiga vakare, ruošiantis miegoti, ant kūno pastebi mažą, tamsią dėmelę, kuri atrodo prilipusi prie odos. Erkė. Pirmoji reakcija dažniausiai būna panika, o antroji – klausimas, ką dabar daryti, kad viskas būtų padaryta teisingai. Ši situacija pažįstama beveik kiekvienai šeimai, gyvenančiai ar atostogaujančiai gamtos apsuptyje, todėl verta žinoti, kaip elgtis ramiai ir tvarkingai, neskubant ir nesivadovaujant mitais, kuriuos vis dar galima išgirsti iš senelių ar kaimynų.
Pirmieji žingsniai, kai pastebi įsisiurbusią erkę
Svarbiausia – nepanikuoti ir neveikti skubotai. Erkę reikia pašalinti kuo greičiau, tačiau tai reikia padaryti atsargiai, nes netinkamas pašalinimas gali padidinti infekcijos riziką. Kuo ilgiau erkė būna įsisiurbusi, tuo didesnė tikimybė, kad ji perduos ligas sukeliančius mikroorganizmus, todėl laikas tikrai svarbus, bet ne tiek, kad reikėtų daryti ką pakliūna.
Idealiu atveju erkę pašalinti reikėtų per pirmąsias valandas nuo pastebėjimo. Jei namuose yra pincetas su plonais galiukais arba specialus erkių traukimo įrankis (jį galima nusipirkti vaistinėje – kaina nedidelė, o naudoti gerai visai šeimai), naudokite jį. Jei tokio įrankio nėra, tinka ir plonas pincetas iš kosmetinės, tik reikia jį prieš tai nuvalyti spiritu ar dezinfekuoti.
Kaip teisingai pašalinti erkę
Techniką verta įsiminti, nes ji nesunki, bet reikalauja tikslumo:
- Erkę suimkite pincetu kuo arčiau odos, prie erkės galvutės, ne prie pilvo.
- Traukite lėtai, tiesiai į viršų, be sukamųjų judesių ir be staigių trūktelėjimų.
- Nespauskite erkės pilvo – taip galite išspausti į žaizdą jos turinį, kuriame gali būti bakterijų ar virusų.
- Po pašalinimo vietą nuplaukite muilu ir vandeniu, tada apdorokite antiseptiku.
- Erkę galima sudėti į uždaromą maišelį ar stiklainiuką – jei vėliau prasidėtų kokie nors simptomai, gydytojui gali būti naudinga ją ištirti.
Jei erkė įsisiurbusi neįprastoje vietoje – pavyzdžiui, ausies kanale, akies vokelyje ar prie plaukų šaknų taip, kad sunku pasiekti – geriau nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ar skubios pagalbos punktą, nei bandyti pašalinti pačiam ir dar labiau ją pastumti giliau.
Ko tikrai nedaryti – populiarūs mitai, kurie kenkia
Internete ir tarp draugų sklando tikrai daug patarimų, kurie skamba logiškai, bet iš tiesų yra pavojingi arba tiesiog nenaudingi. Verta žinoti, ko vengti:
- Neuždeginkite erkės degtuku ar žiebtuvėliu – ji nepasitrauks pati, o tik gali sukelti stresą erkei, kuri tada išspaudžia daugiau seilių su galimais patogenais į žaizdą.
- Nenaudokite aliejaus, alkoholio ar acto ant erkės prieš traukiant – tas pats principas: erkė pradeda dusti ir nervingai išspaudžia turinį į kūną.
- Neplėškite erkės pirštais – galvutė gali nutrūkti ir likti odoje, sukeldama uždegimą.
- Nelaukite, kad erkė „pati nukris“ – tai gali užtrukti dienas, o rizika infekcijai auga su laiku.
Kas nutinka, jei erkės galvutė lieka odoje
Tai nutinka gana dažnai, net ir laikantis visų taisyklių, ir nėra priežastis paniką kelti. Jei mažas juodas taškelis liko odoje, dažniausiai organizmas jį pats „išstums“ per kelias dienas, panašiai kaip mažą dyglį. Vietą reikia laikyti švarią, galima tepti antiseptiku. Jei aplink pradeda raudonuoti, tvinkti ar formuojasi pūlinys, geriau apsilankyti pas gydytoją, kuris galės saugiai pašalinti likutį.
Kokių simptomų stebėti po erkės įkandimo
Po pašalinimo istorija dar nesibaigia – reikia stebėti savo ar vaiko savijautą bent kelias savaites. Dvi pagrindinės ligos, kurias Lietuvoje platina erkės, yra Laimo boreliozė ir erkinis encefalitas, ir jų simptomai gerokai skiriasi.
Laimo boreliozė dažniausiai pasireiškia charakteringu paraudimu aplink įkandimo vietą, kuris palaipsniui plinta ir gali priminti žiedą ar taikinį – vidury šviesiau, kraštuose ryškiau raudona. Šis paraudimas paprastai atsiranda per kelias dienas ar iki kelių savaičių po įkandimo. Gali kilti nuovargis, sąnarių ar raumenų skausmas, panašus į peršalimo pojūtį. Svarbu žinoti, kad ne visada atsiranda tas klasikinis žiedas – kai kada boreliozė progresuoja beveik nepastebimai, todėl bet koks neaiškus paraudimas verta parodyti gydytojui.
Erkinis encefalitas yra virusinė liga, kuri gali pasireikšti panašiai kaip gripas – temperatūra, galvos skausmas, silpnumas, kartais pykinimas. Sunkesniais atvejais liga gali pažeisti nervų sistemą. Nuo šios ligos, kitaip nei nuo boreliozės, galima apsiskiepyti iš anksto, ir tai tikrai verta apsvarstyti, jei šeima daug laiko leidžia miškuose, sode ar kaimo vietovėse.
Jei per kelias savaites po įkandimo pasireiškia karščiavimas, stiprus nuovargis, neįprastas paraudimas ar sąnarių skausmas – nelaukite, kreipkitės į gydytoją ir paminėkite, kad buvote įkandę erkės. Tai padės greičiau nustatyti diagnozę.
Kada tikrai reikia kreiptis į gydytoją nedelsiant
Yra situacijų, kai savarankiškai namuose spręsti problemos negalima, o gydytojo pagalba būtina:
- Erkė buvo įsisiurbusi ilgiau nei 24-36 valandas arba nežinote, kiek laiko ji buvo.
- Erkė įkando mažam vaikui, ypač kūdikiui.
- Įkandimo vietoje atsirado stiprus paraudimas, tinimas, karštis.
- Pašalinus erkę, galvutė giliai įsistrigo ir nepasišalina savaime.
- Pasireiškia bendri negalavimo simptomai – karščiavimas, šaltkrėtis, stiprus galvos skausmas.
Kai kuriose vaistinėse ar poliklinikose galima paklausti apie profilaktinį antibiotikų kursą, jei rizika ypač didelė (pavyzdžiui, gyvenate endeminėje zonoje, o erkė buvo ilgai įsisiurbusi), tačiau tokį sprendimą turėtų priimti gydytojas, įvertinęs konkrečią situaciją, o ne savarankiškai vartojami vaistai iš namų vaistinėlės.
Kaip apsaugoti vaikus ir visą šeimą nuo erkių
Geriausia gynyba – prevencija, o vaikams tai ypač svarbu, nes jie dažnai ilgai žaidžia žolėje, krūmuose ar smėlio dėžėse prie miško. Kelios paprastos taisyklės padeda sumažinti riziką ženkliai:
- Eidami į mišką ar aukštą žolę, rinkitės uždarą aprangą – ilgas kelnes, marškinius su ilgomis rankovėmis, geriausia šviesių spalvų, kad erkę būtų lengviau pastebėti.
- Kelnes užsimaukite ant kojinių, o ne atvirkščiai – atrodo keistai, bet apsauga tikrai veikia.
- Naudokite erkes atbaidančias priemones su DEET ar panašiais junginiais, jos tinka ir vaikams nuo tam tikro amžiaus (patikrinkite etiketę).
- Po žygio ar žaidimo lauke visą šeimą, taip pat ir augintinius, patikrinkite iš viršaus iki apačios – dažniausios erkių vietos yra pažastys, kelių užlenkimai, kaklas, plaukuota galvos dalis, kirkšnys.
- Drabužius po grįžimo iš gamtos verta sumesti į skalbimo maišiną karštu vandeniu arba bent trumpai palaikyti džiovyklėje aukštoje temperatūroje – tai padeda nužudyti dar nepastebėtas erkes.
Erkė sode – kodėl pavojus dažnai arčiau, nei manoma
Daugelis tikisi, kad erkės gyvena tik giliuose miškuose, tačiau tikrovė kitokia – jos puikiai jaučiasi ir aukštoje sodo žolėje, po krūmais, prie kompostinių dėžių ar palei tvoras, kur žolė retai kertama. Jei turite savo namą su sodu, verta reguliariai pjauti žolę, nes trumpesnėje žolėje erkėms sunkiau tykoti aukos. Taip pat naudinga aplink žaidimų aikšteles ar sodo takus palaikyti tvarkingą, nupjautą juostą – tai sumažina tikimybę, kad erkė patenka ant vaiko ar suaugusiojo drabužių, žaidžiant kieme.
Po erkės – kelios mintys, kurias verta pasidėti į galvą visai šeimai
Erkės įkandimas nėra retas atsitikimas, ir dažniausiai viskas baigiasi be jokių pasekmių – tiesiog šiek tiek nervų ir nedidelis paraudimas, kuris savaime praeina. Vis tiek svarbu žinoti taisykles ir jų laikytis, nes tos kelios minutės, skirtos teisingam erkės pašalinimui, gali nulemti, ar viskas baigsis paprastu epizodu, ar tęsiniu pas gydytoją. Verta namuose turėti erkių pašalinimo įrankį – jis maža kainuoja, bet labai praverčia tiek suaugusiems, tiek vaikams. Verta pažymėti kalendoriuje ar telefone datą, kada erkė buvo pašalinta, kad būtų lengviau vėliau sekti, ar simptomai atsiranda per tipišką laikotarpį. Ir svarbiausia – nereikia bijoti gamtos dėl vienos mažos vabalės. Su tinkamu žinojimu ir nedidele atsargumo doze piknikai, žygiai ir vasaros nuotykiai lieka tuo, kuo ir turi būti – smagiu šeimos laiku lauke, o ne nuolatine baime dėl to, kas gali įsisiurbti į koją.
