Kai gimsta vaikas, t\u0117vai da\u017enai pradeda svajoti apie visokius dalykus \u2013 kokia jis bus mokykla, kok\u012f sport\u0105 pasirinks, ar bus muzikalus. Tarp t\u0173 svajoni\u0173 neretai atsiranda ir mintis: \u201enor\u0117\u010diau, kad mano vaikas mok\u0117t\u0173 kelias kalbas”. Ir \u010dia pat kyla klausimas, kuris kankina bene kiekvien\u0105 t\u0117t\u012f ir mam\u0105 \u2013 kada t\u0105 u\u017esienio kalb\u0105 prad\u0117ti mokyti? Ar dar k\u016bdikyst\u0117je leisti gird\u0117ti angli\u0161k\u0105 dainel\u0119 per YouTube, ar palaukti, kol vaikas jau puikiai kalb\u0117s gimt\u0105ja kalba, o tada tik po to imtis kitos?<\/p>\n
Ties\u0105 sakant, vienareik\u0161mio atsakymo n\u0117ra, bet yra daug tyrim\u0173, patirties ir pasteb\u0117jim\u0173, kurie padeda susid\u0117lioti ai\u0161kesn\u012f vaizd\u0105. Pabandysiu \u0161ioje straipsnyje surinkti tai, kas i\u0161 ties\u0173 svarbu, ir kartu papasakoti, kaip tai atrodo prakti\u0161kai \u2013 ne teori\u0161kai i\u0161 vadov\u0117lio, o realiame \u0161eimos gyvenime, kur vaikas kartais nenori nei savo, nei jokios kitos kalbos, o tik pra\u0161o saldainio.<\/p>\n
Vaik\u0173 smegenys iki ma\u017edaug 6-7 met\u0173 yra nepaprastai plasti\u0161kos. Kalbos centrai jose vystosi labai intensyviai, ir tai yra tas pats laikotarpis, kai vaikas mokosi ir gimtosios kalbos gars\u0173, ritmo, intonacij\u0173. Neurologai sako, kad kuo ma\u017eesnis vaikas, tuo lengviau jam priimti naujus kalbos garsus \u2013 jo klausa dar n\u0117ra \u201esusiaur\u0117jusi” tik iki t\u0173 fonem\u0173, kurias girdi namuose.<\/p>\n
Paprastai kalbant \u2013 k\u016bdikis, girdintis dvi ar tris kalbas nuo gimimo, ne pasimeta, o tiesiog susikuria daugiau \u201ekalbos d\u0117\u017eu\u010di\u0173” smegenyse. V\u0117liau, paaug\u0119s, jam bus lengviau perjungin\u0117ti tarp kalb\u0173, o akcentas naujoje kalboje bus artimesnis nat\u016braliam tarimui.<\/p>\n
Bet \u010dia svarbu neperlenkti lazdos su moksliniu \u017eargonu. T\u0117vams nereikia tapti neurologais, kad suprast\u0173 esm\u0119: ma\u017eas vaikas mokosi kalbos ne per gramatikos taisykles, o per klausym\u0105si, kartojim\u0105, \u017eaidim\u0105. Tod\u0117l jam nesvarbu, ar tai lietuvi\u0173, ar angl\u0173, ar pranc\u016bz\u0173 kalba \u2013 jis tiesiog absorbuoja tai, kas j\u012f apsupa.<\/p>\n
Yra dvi pagrindin\u0117s stovyklos. Vieni t\u0117vai tiki, kad geriau anks\u010diau \u2013 kad vaikas nuo pirm\u0173 m\u0117nesi\u0173 gird\u0117t\u0173 ir gimt\u0105j\u0105, ir svetim\u0105 kalb\u0105, pavyzd\u017eiui, jei viena i\u0161 t\u0117v\u0173 kalba angli\u0161kai, kita \u2013 lietuvi\u0161kai. Kiti mano, kad reikia palaukti, kol vaikas tvirtai \u012fsisavins gimt\u0105j\u0105 kalb\u0105, o tik tada prid\u0117ti kit\u0105, kad neb\u016bt\u0173 sumai\u0161ymo.<\/p>\n
Praktika ir dauguma \u0161iuolaikini\u0173 tyrim\u0173 rodo, kad ankstyvas dvikalbyst\u0117s \u012fvedimas nesukelia kalbos v\u0117lavimo, kaip anks\u010diau buvo manoma. Taip, kai kurie dvikalbiai vaikai pradeda kalb\u0117ti kiek v\u0117liau nei j\u0173 vienkalbiai bendraam\u017eiai, bet tai laikina \u2013 ir da\u017eniausiai iki penkeri\u0173 met\u0173 skirtumas visi\u0161kai i\u0161nyksta.<\/p>\n
Svarbiau ne tai, kada prad\u0117ti, o kaip. Jei kalba pateikiama nat\u016braliai \u2013 per \u017eaidimus, dainas, bendravim\u0105 su tikru \u017emogumi, kuris t\u0105 kalb\u0105 myli ir vartoja nat\u016braliai \u2013 rezultatas bus geresnis nei formalios pamokos su kortel\u0117mis nuo dviej\u0173 met\u0173 am\u017eiaus.<\/p>\n
Pabandysiu suskirstyti pagal am\u017ei\u0173, nes kiekvienas etapas turi savo logik\u0105.<\/p>\n
0\u20133 metai.<\/strong> Tai laikas, kai vaikas priima kalb\u0105 per garsus, intonacijas, veido mimikas. Jei \u0161eimoje yra dvi kalbos \u2013 pavyzd\u017eiui, t\u0117tis lietuvis, mama rus\u0117 ar norvege \u2013 nat\u016bralu, kad k\u016bdikis girdi abi ir jas skirsto pagal \u017emog\u0173, o ne pagal \u201etaisykles”. \u0160iame am\u017eiuje puikiai veikia dainel\u0117s, knygel\u0117s su paveiksl\u0117liais, trumpi animaciniai filmukai svetima kalba (bet ne per ilgai prie ekrano, apie tai v\u0117liau).<\/p>\n 3\u20136 metai.<\/strong> Vaikas jau kalba gimt\u0105ja kalba gana laisvai, tod\u0117l \u0161is laikotarpis puikiai tinka prad\u0117ti sistemingiau \u012fvesti antr\u0105 kalb\u0105, jei \u0161eimoje jos nebuvo nuo prad\u017ei\u0173. Dar\u017eeliai su kalb\u0173 programomis, \u017eaidim\u0173 b\u016breliai, pasakos svetima kalba \u2013 visa tai veikia labai efektyviai, nes vaikas mokosi \u017eaid\u017eiant, nesuvokdamas, kad \u201emokosi”.<\/p>\n 6\u20139 metai.<\/strong> Vaikas jau moka skaityti ir ra\u0161yti gimt\u0105ja kalba, tod\u0117l gali prad\u0117ti mokytis kalbos ir formaliau \u2013 su pratyb\u0173 knygel\u0117mis, mokykliniais u\u017esi\u0117mimais. \u0160iame am\u017eiuje kalbos mokymasis tampa s\u0105moningesnis, vaikas gali paai\u0161kinti, kod\u0117l sakinys sud\u0117tas taip, o ne kitaip.<\/p>\n Po 9\u201310 met\u0173.<\/strong> Kalbos mokymasis vis dar veikia puikiai, bet mechanizmas pasikei\u010dia \u2013 vaikas mokosi labiau analiti\u0161kai, pana\u0161iai kaip suaug\u0119s. Tai nerei\u0161kia, kad v\u0117lu, tiesiog kitokia strategija duoda geresnius rezultatus \u2013 daugiau gramatikos, strukt\u016bros, s\u0105moningo praktikavimo.<\/p>\n Ne visos \u0161eimos turi t\u0105 prabang\u0105, kad viena i\u0161 t\u0117v\u0173 nat\u016braliai kalb\u0117t\u0173 kita kalba. Da\u017eniausia situacija Lietuvoje \u2013 abu t\u0117vai kalba lietuvi\u0161kai, bet nor\u0117t\u0173, kad vaikas nuo ma\u017eens gird\u0117t\u0173 ir angl\u0173, ar kit\u0105 kalb\u0105. K\u0105 tada daryti?<\/p>\n Yra keletas praktini\u0173 b\u016bd\u0173, kurie tikrai veikia:<\/p>\n Svarbiausia \u2013 nuoseklumas. Vienas trumpas u\u017esi\u0117mimas per savait\u0119 ma\u017eai k\u0105 pakeis, bet reguliarus, kad ir po 15 minu\u010di\u0173 per dien\u0105, kontaktas su kalba per kelis metus duoda tikrai ap\u010diuopiam\u0105 rezultat\u0105.<\/p>\n \u0160iais laikais ne\u012fmanoma nekalb\u0117ti apie technologijas. Yra begal\u0117 program\u0117li\u0173, \u017eadan\u010di\u0173, kad vaikas per pusmet\u012f prakalbs angli\u0161kai \u017eaisdamas. Tiesa yra ka\u017ekur per vidur\u012f \u2013 ekranai gali b\u016bti puikus papildomas \u012frankis, bet ne pagrindinis kalbos mokymosi \u0161altinis, ypa\u010d ma\u017eiems vaikams.<\/p>\n Vaik\u0173 kalbos vystymuisi svarbiausia yra dvipusis bendravimas \u2013 kai vaikas girdi kalb\u0105, bando atsakyti, gauna reakcij\u0105, klysta, j\u012f pataiso ar paskatina. Ekranas \u0161ito neduoda, kad ir kokia \u201einteraktyvi” program\u0117l\u0117 b\u016bt\u0173. Tod\u0117l geriausia strategija \u2013 naudoti technologijas kaip papildin\u012f, o pagrindin\u012f d\u0117mes\u012f skirti tiesioginiam bendravimui, \u017eaidimams, knygoms, dainoms drauge su suaugusiuoju.<\/p>\n Amerikos pediatrijos akademija ir pana\u0161ios organizacijos rekomenduoja iki 2 met\u0173 vengti ekran\u0173 visai, o po to riboti laik\u0105 \u2013 bet jei jau \u017ei\u016brima, geriau kokybi\u0161kas turinys svetima kalba nei atsitiktinis lietuvi\u0161kas turinys, kuris nieko naujo neduoda.<\/p>\n Reikia pasakyti atvirai \u2013 ne visi vaikai su malonumu priima antr\u0105 kalb\u0105. Kai kurie protestuoja, sako \u201enenoriu”, ar tiesiog ignoruoja, kai kreipiamasi kita kalba. Tai visi\u0161kai normalu ir da\u017eniausiai laikina.<\/p>\n Prie\u017eastys gali b\u016bti kelios: vaikas jau\u010dia, kad jam lengviau ir patogiau reaguoti gimt\u0105ja kalba, arba jis tiesiog nori pritapti prie draug\u0173, kurie kalba viena kalba. Kartais tai b\u016bna ir savoti\u0161kas mai\u0161tas \u2013 vaikai jau\u010dia, kad t\u0117vai \u201eper stipriai” stumia mokym\u0105si, ir tada prie\u0161inasi kaip savoti\u0161kam spaudimui.<\/p>\n K\u0105 daryti tokioje situacijoje? Pirmiausia \u2013 nespausti. Priverstinis mokymasis retai duoda ger\u0173 rezultat\u0173, ypa\u010d ma\u017eiems vaikams. Geriau padaryti kalb\u0105 smagia, susieti su ka\u017ekuo, k\u0105 vaikas myli \u2013 m\u0117gstamu animaciniu persona\u017eu, \u017eaidimu, net gaminimo receptu svetima kalba. Antra \u2013 rodyti pavyzd\u012f, kad kalba yra naudinga ir tikra, ne tik pamok\u0173 dalis. Jei vaikas mato, kad t\u0117vai ar seneliai patys naudoja kalb\u0105 pokalbiuose su kitais \u017emon\u0117mis, jam atrodys prasmingiau j\u0105 ir pa\u010diam mokytis.<\/p>\n Daug t\u0117v\u0173 nerimauja, kad \u201epralaidino” ideal\u0173 laik\u0105 ir dabar jau v\u0117lu. Tikrai n\u0117ra v\u0117lu. Nors ankstyvas am\u017eius turi tam tikr\u0173 neurologini\u0173 prana\u0161um\u0173, mokykliniame am\u017eiuje ir net paauglyst\u0117je kalbos mokymasis vyksta puikiai, tik kitu b\u016bdu.<\/p>\n Vaikai mokykliniame am\u017eiuje gali mokytis daug grei\u010diau tam tikrose srityse nei ma\u017eyliai \u2013 jie geriau supranta strukt\u016br\u0105, moka analizuoti, susieti su gimt\u0105ja kalba, naudoti mokymosi strategijas. Tiesa, akcentas da\u017eniausiai bus stipresnis, o \u0161nekamosios kalbos nat\u016bralumas pareikalaus daugiau pastang\u0173, bet tai visi\u0161kai neblokuoja kalbos \u012fsisavinimo.<\/p>\n Svarbiausia mokykliniame am\u017eiuje \u2013 motyvacija. Jei vaikas mato prasm\u0119 (nori \u017ei\u016br\u0117ti filmus originalo kalba, susira\u0161in\u0117ti su draugu i\u0161 u\u017esienio, \u017eaisti kompiuterin\u012f \u017eaidim\u0105 kita kalba), mokymasis vyksta \u017eymiai spar\u010diau nei prievartinis vadov\u0117lio kalimasis.<\/p>\n Da\u017enas klausimas \u2013 ar galima mokyti dvi svetimas kalbas i\u0161 karto, ar geriau po vien\u0105? Atsakymas priklauso nuo situacijos. Jei \u0161eimoje nat\u016braliai yra dvi ar trys kalbos (pavyzd\u017eiui, mi\u0161rios tautyb\u0117s t\u0117vai, arba gyvenimas u\u017esienyje), vaikas gali s\u0117kmingai jas visas \u012fsisavinti be didesnio streso \u2013 smegenys tikrai sugeba tvarkytis su keliomis kalbomis vienu metu.<\/p>\n Ta\u010diau jei kalba mokoma dirbtinai, kaip papildoma veikla (pavyzd\u017eiui, angl\u0173 kalbos b\u016brelis, tada vokie\u010di\u0173 kalbos pamokos), geriau nesikim\u0161ti per daug i\u0161 karto. Vienos papildomos kalbos mokymasis, atliekamas nuosekliai ir su malonumu, duos daugiau naudos nei dvi kalbos, mokomos pavir\u0161utini\u0161kai ir su nuoboduliu.<\/p>\n Kalbos pasirinkimas taip pat tur\u0117t\u0173 tur\u0117ti prasm\u0119 vaikui \u2013 angl\u0173 kalba \u0161iais laikais yra beveik universali, ir da\u017eniausiai nat\u016braliai atsiranda per filmus, \u017eaidimus, muzik\u0105. Kitos kalbos (vokie\u010di\u0173, pranc\u016bz\u0173, ispan\u0173, ir taip toliau) verta rinktis pagal \u0161eimos interesus, keliones, gimini\u0173 ry\u0161ius ar tiesiog vaiko susidom\u0117jim\u0105.<\/p>\n Jei reik\u0117t\u0173 visk\u0105 susumuoti \u012f kelis paprastus sakinius, kuriuos gal\u0117t\u0173 pasikabinti ant \u0161aldytuvo bet kuri \u0161eima, besisukanti \u0161iuo klausimu, tai atrodyt\u0173 taip: anks\u010diau prad\u0117ti tikrai nekenkia, bet ir n\u0117ra vienintelio \u201eteisingo” momento, kai reikia prad\u0117ti. Svarbiau yra tai, kaip kalba pateikiama \u2013 nat\u016braliai, \u017eaismingai, su meile, o ne kaip papildoma pareiga tarp dar\u017eelio ir muzikos mokyklos.<\/p>\n Nebijokite, kad vaikas \u201esusimai\u0161ys” kalbas ankstyvame am\u017eiuje \u2013 tai nat\u016bralus etapas, kuris praeina. Nebijokite ir to, kad prad\u0117jote v\u0117liau nei nor\u0117jotum\u0117te \u2013 devyneri\u0173, dvylikos ar net paauglyst\u0117je prad\u0117ta kalba vis tiek gali tapti puikiai valdoma, jei yra motyvacijos ir reguliaraus kontakto su ja.<\/p>\n Ir galb\u016bt svarbiausia \u2013 patys b\u016bkite dalimi \u0161io proceso. Vaikas jau\u010dia, kai t\u0117vams tikrai r\u016bpi, kai jie dainuoja kartu, klausosi pasak\u0173, bando i\u0161tarti nemokamus \u017eod\u017eius ir net klysdami juokiasi kartu. Kalba, i\u0161mokta per meil\u0119 ir \u017eaidim\u0105, prigyja giliau nei ta, kuri buvo kalta per pareig\u0105. Taigi jei dvejojate, kada prad\u0117ti \u2013 galb\u016bt geriausias atsakymas yra: prad\u0117kite ten, kur esate dabar, su tuo, k\u0105 turite, ir leiskite vaikui pa\u010diam parodyti, kaip greitai jis nustebins jus savo geb\u0117jimu priimti nauj\u0105 kalb\u0105 kaip savo.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Kai gimsta vaikas, t\u0117vai da\u017enai pradeda svajoti apie visokius dalykus \u2013 kokia jis bus mokykla, kok\u012f sport\u0105 pasirinks, ar bus muzikalus. Tarp t\u0173 svajoni\u0173 neretai atsiranda ir mintis: \u201enor\u0117\u010diau, kad mano vaikas mok\u0117t\u0173 kelias kalbas”. Ir \u010dia pat kyla klausimas, kuris kankina bene kiekvien\u0105 t\u0117t\u012f ir mam\u0105 \u2013 kada t\u0105 u\u017esienio kalb\u0105 prad\u0117ti mokyti? Ar<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":380,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-381","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/darni-seima.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/381","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/darni-seima.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/darni-seima.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/darni-seima.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/darni-seima.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=381"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/darni-seima.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/381\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":496,"href":"https:\/\/darni-seima.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/381\/revisions\/496"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/darni-seima.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/380"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/darni-seima.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=381"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/darni-seima.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=381"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/darni-seima.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=381"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}Kai namuose kalbama viena kalba, o norisi antros<\/h2>\n
\n
Ekranai, program\u0117l\u0117s ir kur ta riba<\/h2>\n
Kai vaikas prie\u0161inasi<\/h2>\n
O jei pradedame v\u0117liau, per mokykl\u0105?<\/h2>\n
Kaip pasirinkti kalb\u0105 ir kiek j\u0173 verta mokytis vienu metu<\/h2>\n
Vietoj grie\u017etos taisykl\u0117s \u2013 kelios gyvenimi\u0161kos gair\u0117s<\/h2>\n