Lapkri\u010dio 1-oji Lietuvoje visada turi savit\u0105 nuotaik\u0105 \u2013 rimt\u0105, rami\u0105, kartais net \u0161iek tiek melancholi\u0161k\u0105, bet tuo pat metu labai \u0161ilt\u0105. V\u0117lin\u0117s n\u0117ra \u0161vent\u0117 ta prasme, kaip Kal\u0117dos ar Velykos, kur \u0161urmulys, dovanos ir gard\u016bs patiekalai. \u010cia visai kita energija \u2013 susikaupimo, prisiminim\u0173 ir ry\u0161io su tais, kuri\u0173 neb\u0117ra tarp m\u016bs\u0173. \u0160eimoms su vaikais \u0161is laikas gali tapti puikia proga pasikalb\u0117ti apie gyvenim\u0105, mirt\u012f, atminim\u0105 ir tai, kaip mes, lietuviai, gerbiame savo prot\u0117vius. Klausimas tik \u2013 kaip tai padaryti taip, kad vaikas ne bijot\u0173, bet suprast\u0173 ir jaust\u0173 prasm\u0119.<\/p>\n
V\u0117lini\u0173 \u0161aknys gl\u016bdi giliai balt\u0173 kult\u016broje, kai prot\u0117vi\u0173 pagerbimas buvo neatsiejama gyvenimo dalis. Senov\u0117s lietuviai tik\u0117jo, kad mirusi\u0173j\u0173 v\u0117l\u0117s tam tikru metu gr\u012f\u017eta pas gyvuosius, tod\u0117l jiems buvo aukojamas maistas, degama ugnis, keliamos vakarien\u0117s \u2013 vadinamosios v\u0117lini\u0173 vakarien\u0117s, kuri\u0173 metu prie stalo palikdavo viet\u0105 ir mirusiam artimajam. Krik\u0161\u010dionyb\u0117 \u0161i\u0105 tradicij\u0105 pakeit\u0117, suteik\u0117 ba\u017enytin\u012f pagrind\u0105, bet pati esm\u0117 \u2013 ry\u0161ys su prot\u0117viais \u2013 i\u0161liko nepakitusi \u0161imtme\u010dius.<\/p>\n
\u0160iandien V\u0117lin\u0117s mums yra diena, kai visa \u0161eima keliauja \u012f kapines, u\u017edega \u017evakes, sutvarko kapus, pastovi tylumoje. Kai kur vis dar i\u0161lik\u0119s paprotys palikti maisto ant stalo arba lango, kai kur \u017emon\u0117s susirenka ba\u017eny\u010dioje, o vakare visos kapin\u0117s atrodo kaip \u017evaig\u017ed\u0117tas dangus \u2013 t\u016bkstan\u010diai \u017evaku\u010di\u0173 \u0161vie\u010dia tamsoje. Tai vienas gra\u017eiausi\u0173 vaizd\u0173, kur\u012f galima parodyti vaikui, nes jis leid\u017eia pajusti bendrum\u0105, o ne baim\u0119.<\/p>\n
Daug t\u0117v\u0173 link\u0119 vaikus apsaugoti nuo temos apie mirt\u012f \u2013 tai suprantama, nat\u016bralus noras. Bet vaikai visgi jau\u010dia, kad ka\u017ekas vyksta: matys suaugusius rimtus, girdi \u017eod\u017eius \u201ekapai\u201c, \u201ev\u0117lin\u0117s\u201c, \u201esenelis\u201c, ir jei niekas nepaai\u0161kina, j\u0173 vaizduot\u0117 gali sukurti kur kas baisesn\u012f paveiksl\u0105 nei tikrov\u0117. Psichologai sutaria, kad vaikams naudinga suprasti mirties tem\u0105 tokiu b\u016bdu, kuris atitinka j\u0173 am\u017ei\u0173 \u2013 tai padeda formuoti sveik\u0105 po\u017ei\u016br\u012f \u012f gyvenimo cikl\u0105 ir ma\u017eina nerim\u0105.<\/p>\n
Svarbu nebijoti pa\u010di\u0173 \u017eod\u017ei\u0173. Galima paai\u0161kinti paprastai: \u201eV\u0117lin\u0117s \u2013 tai diena, kai mes prisimenam \u017emones, kurie mus myl\u0117jo, bet jau i\u0161keliavo. Mes u\u017edegam \u017evakut\u0119, kad parodytume, jog j\u0173 neu\u017emir\u0161ome.\u201c Tokia fraz\u0117 vaikui suteikia strukt\u016br\u0105 \u2013 jis supranta, kad yra ritualas, tradicija, o ne ka\u017ekas nesuprantamo ir kelian\u010dio baim\u0119.<\/p>\n
Ma\u017eiems, iki 5 met\u0173 vaikams, geriausia naudoti labai konkre\u010dius, paprastus paai\u0161kinimus. \u0160iame am\u017eiuje vaikai dar nesupranta abstrakcij\u0173, tod\u0117l fraz\u0117s kaip \u201ejis dabar danguje\u201c arba \u201eji tapo \u017evaig\u017ede\u201c jiems tinka geriau nei filosofiniai pasvarstymai. Svarbu nesikartoti pasak\u0173 apie \u201emieg\u0105\u201c, nes vaikas gali prad\u0117ti bijoti eiti miegoti, manydamas, kad ir jis gali \u201enubusti nebe\u201c.<\/p>\n
6\u201310 met\u0173 vaikai jau geba suvokti, kad mirtis yra galutin\u0117 ir negr\u012f\u017etama. Jie ima klausti sud\u0117tingesni\u0173 klausim\u0173 \u2013 kod\u0117l \u017emon\u0117s mirsta, ar tai skauda, ar a\u0161 taip pat numirsiu. \u010cia svarbiausia \u2013 nemeluoti, bet ir nepask\u0119sti nereikalinguose detaliuose. Galima sakyti: \u201eVisi \u017emon\u0117s vien\u0105 dien\u0105 mirs, bet tai paprastai atsitinka, kai \u017emogus jau labai senas arba serga. Mes dabar sveiki ir turime daug laiko b\u016bti kartu.\u201c<\/p>\n
Paaugliams jau galima kalb\u0117ti atviriau, \u012ftraukti j\u0173 pa\u010di\u0173 jausmus, leisti dalyvauti pokalbiuose apie \u0161eimos istorij\u0105, prot\u0117vius, netgi pasidalinti savo po\u017ei\u016briu \u012f mirt\u012f ir tik\u0117jim\u0105. \u0160iame am\u017eiuje V\u0117lin\u0117s gali tapti gera proga geriau pa\u017einti \u0161eimos \u0161aknis \u2013 papasakoti, kas buvo prosenel\u0117, kokia buvo jos gyvenimo istorija, kod\u0117l ji svarbi.<\/p>\n
Vaikams labai svarbu jausti dalyvavim\u0105, o ne tik steb\u0117ti i\u0161 \u0161alies. Tod\u0117l verta \u012ftraukti juos \u012f pasiruo\u0161im\u0105 \u2013 kartu nupinti vainik\u0105, nupirkti \u017evakutes, pa\u010diam paruo\u0161ti kapo prie\u017ei\u016bros priemones. Toks fizinis \u012fsitraukimas suteikia jausm\u0105, kad jie prisideda prie ka\u017eko svarbaus, o ne tiesiog stovi \u0161alia suaugusi\u0173j\u0173.<\/p>\n
Kelion\u0117 \u012f kapines gali tapti pasakojim\u0173 laiku. Jei vaikas nepa\u017einojo senelio ar prosenel\u0117s, papasakokite trump\u0105, gyv\u0105 istorij\u0105 \u2013 kaip jis kvatodavo, kok\u012f valg\u012f myl\u0117jo, kok\u012f pom\u0117g\u012f tur\u0117jo. Tai suteikia mirusiam \u017emogui \u201eveid\u0105\u201c, o ne tik abstrakt\u0173 vard\u0105 ant paminklo.<\/p>\n
Taip pat naudinga sukurti savo ma\u017e\u0105 \u0161eimos tradicij\u0105 \u2013 pavyzd\u017eiui, gr\u012f\u017eus namo u\u017edegti \u017evakut\u0119 ant stalo ir kiekvienam pasakyti po vien\u0105 prisiminim\u0105 apie artim\u0105j\u012f. Tai gali tapti metiniu ritualu, kurio vaikai lauks kaip savoti\u0161ko \u0161eimos susitikimo su praeitimi.<\/p>\n
Vienas da\u017eniausi\u0173 klaid\u0173 \u2013 pernelyg dramatizuoti arba, atvirk\u0161\u010diai, visi\u0161kai nutildyti tem\u0105. Abu variantai gali sukelti sumai\u0161ties. Taip pat nereik\u0117t\u0173 vartoti g\u0105sdinan\u010di\u0173 simboli\u0173 ar pernelyg detalizuoti mirties proceso \u2013 vaikui tai nesuteikia naudingos informacijos, tik sukelia nerim\u0105.<\/p>\n
Svarbu nespausti vaiko rodyti emocijas, kuri\u0173 jis nejau\u010dia. Kai kurie vaikai kapin\u0117se jau\u010diasi ramiai, kiti \u2013 sutrik\u0119 ar net linksmi, nes aplinka jiems nauja. Tai normalu. Ver\u010diau \u0161velniai paai\u0161kinti, kaip elgtis (netriuk\u0161mauti, netrypti kit\u0173 kap\u0173, netraukyti g\u0117li\u0173), nei versti jausti tam tikr\u0105 \u201eli\u016bdesio\u201c nuotaik\u0105.<\/p>\n
V\u0117lin\u0117s i\u0161 ties\u0173 yra puiki galimyb\u0117 \u0161eimai sustoti, pab\u016bti kartu ir prisiminti, kad gyvenimas \u2013 tai ne tik dabartis, bet ir ilga grandin\u0117 \u017emoni\u0173, kurie buvo prie\u0161 mus. Vaikams tai gali tapti pirmuoju susid\u016brimu su mirties tema, kuris, jei atliktas atsargiai ir su meile, nesukelia baim\u0117s, o prie\u0161ingai \u2013 ugdo empatij\u0105, pagarb\u0105 ir supratim\u0105 apie gyvenimo trapum\u0105.<\/p>\n
Neb\u016btina tur\u0117ti vis\u0173 atsakym\u0173 i\u0161 karto \u2013 svarbiau b\u016bti atviram pokalbiui, leisti vaikui klausti, kartoti klausimus, net jei jau atsak\u0117te \u012f juos praeitais metais. Kiekvienas am\u017eius atne\u0161a nauj\u0173 klausim\u0173, ir tai nat\u016bralu. O jei jau ruo\u0161iat\u0117s \u012f kapines \u0161\u012fmet, pasiimkite ne tik \u017evakutes ir g\u0117les, bet ir kelias istorijas, kurias gal\u0117tum\u0117te papasakoti vaikui \u2013 nes galiausiai V\u0117lin\u0117s yra ne apie mirt\u012f, o apie atminim\u0105, meil\u0119 ir tai, kaip mes, kaip \u0161eima, saugome savo \u0161aknis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Lapkri\u010dio 1-oji Lietuvoje visada turi savit\u0105 nuotaik\u0105 \u2013 rimt\u0105, rami\u0105, kartais net \u0161iek tiek melancholi\u0161k\u0105, bet tuo pat metu labai \u0161ilt\u0105. V\u0117lin\u0117s n\u0117ra \u0161vent\u0117 ta prasme, kaip Kal\u0117dos ar Velykos, kur \u0161urmulys, dovanos ir gard\u016bs patiekalai. \u010cia visai kita energija \u2013 susikaupimo, prisiminim\u0173 ir ry\u0161io su tais, kuri\u0173 neb\u0117ra tarp m\u016bs\u0173. \u0160eimoms su vaikais \u0161is<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":149,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[],"class_list":["post-150","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-virtuve-ir-sventes"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/darni-seima.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/150","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/darni-seima.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/darni-seima.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/darni-seima.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/darni-seima.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=150"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/darni-seima.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/150\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":445,"href":"https:\/\/darni-seima.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/150\/revisions\/445"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/darni-seima.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/149"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/darni-seima.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=150"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/darni-seima.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=150"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/darni-seima.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=150"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}