Rugpjūčio pabaiga visada atneša tą keistą jaudulį – oras jau vėsesnis rytais, parduotuvėse pilna sąsiuvinių ir pieštukų, o mamos telefonuose atsiranda šimtai nuotraukų iš praėjusių metų mokslo metų pradžios. Rugsėjo 1-oji Lietuvoje yra kažkas daugiau nei tiesiog kalendorinė data – tai šventė, kurios laukia ir pirmokai su savo naujomis kuprinėmis, ir vyresnių klasių mokiniai, apsimetantys, kad jiems visai nesvarbu, ir mokytojai, kurie tą rytą atrodo lyg patys eitų į pirmą klasę.
Bet kaip ir kiekvieną šventę, Rugsėjo 1-ąją reikia tinkamai paruošti. O tai reiškia – puokštę mokytojai, gal ir kokią smulkią dovanelę, tinkamą aprangą vaikui ir šiek tiek pasiruošimo namuose, kad rytas nebūtų chaosas su ieškomomis kojinėmis ir pamestais raštais. Pasidalinsime idėjomis, kurios tikrai padės.
Kokią puokštę rinktis – ne visada didesnė reiškia geresnė
Prisipažinkime – dažnai tėvai patenka į spąstus manydami, kad kuo didesnė ir prašmatnesnė puokštė, tuo geriau. Realybėje mokytojai per Rugsėjo 1-ąją gauna dešimtis, o gal ir daugiau gėlių puokščių, ir jos visos susimaišo į vieną didelį žiedų vandenyną klasėje. Kur kas prasmingiau rinktis kompaktiškas, gražiai sukomponuotas puokštes, kurios atspindi rudens nuotaiką, o ne primena vestuvinę ceremoniją.
Rugsėjo pradžioje gėlynai dar žydi vasariškai, tad puikiai tinka:
- Dahlijos – ryškios, gausiai žydinčios, tiesiog kvepia rugsėjo šventiškumu
- Chrizantemos – klasika, kuri tinka bet kokiam stiliui ir laikosi ilgai
- Gladiolusai – jei norite kažko elegantiško ir šventiško
- Rožės kartu su žolėmis ar grūdų varpomis – tokia kompozicija atrodo natūraliai ir modernu
Verta paminėti ir vieną tendenciją, kuri pastaraisiais metais tampa vis populiaresnė – vietoj gėlių puokštės rinktis vazonėlį su gėle. Orchidėja, sukulentas ar net paprasta pelargonija gali tapti dovana, kuri gyvuos ne vieną savaitę, o kartais ir metus. Mokytojai tokias dovanas dažnai vertina labiau, nes jos neverčia rūpintis, kaip sutalpinti dešimt vazų vienoje klasėje.
Kai vaikas patys renka puokštę – smagus ir prasmingas ritualas
Jei turite galimybę, verta nueiti su vaiku į gėlių parduotuvę ar turgų ir leisti jam patiems pasirinkti gėles mokytojai. Tai ne tik atima nuo tėvų sprendimo naštą (nors gal ir priduoda kitokios – vaikas gali rinktis pusę valandos), bet ir suteikia progą pasikalbėti apie tai, kodėl mokytojams reikia dėkoti, kas yra pagarba ir kaip smagu duoti dovaną, o ne tik gauti.
Mažesni vaikai dažniausiai renkasi ryškiausias, spalvingiausias gėles – ir tai visiškai gerai. Nebūtina siekti estetinio tobulumo, svarbiau, kad puokštė būtų nuoširdi. Vyresni mokiniai kartais patys nusipirks gėlę pakeliui į mokyklą, ir tai jau ženklas, kad jie bręsta ir supranta tradicijų svarbą savaip.
Alternatyvos gėlėms – kai norisi kažko kitokio
Ne visada reikia laikytis tradicinės gėlių puokštės formos. Pastaruoju metu populiarėja vadinamosios „saldžios puokštės” – iš saldainių, šokoladukų ar net vaisių sukomponuotos kompozicijos, kurios atrodo lyg tikra puokštė, bet vietoj žiedų – gardumynai. Tokia dovana ypač patiks mokytojams, kurie mėgsta ką nors saldaus prie kavos.
Kitas variantas – knygų puokštė. Jei žinote, kad mokytoja mėgsta skaityti, galima sudėti kelias mažas knygeles ar net vieną gerą knygą kartu su kelioms gėlėms, sudarant įdomią kompoziciją. Tai gali atrodyti keistai iš pirmo žvilgsnio, tačiau praktiškai tokia dovana bus vertinama kur kas ilgiau nei gėlės, kurios nudžius per savaitę.
Yra ir tie, kurie eina visai kitu keliu – vietoj individualios puokštės nuo kiekvieno vaiko, klasės tėvai susitaria ir nupirkti vieną didelę, kokybišką puokštę arba dovaną nuo visos klasės. Tai sutaupo pinigų, mažiau streso ir mokytoja gauna vieną prasmingą dovaną, o ne krūvą panašių gėlių, kurias reikia kažkur sudėti.
Kaip paruošti vaiką emociškai, o ne tik su puokšte rankose
Kalbant apie Rugsėjo 1-ąją, negalima praleisti pačio svarbiausio – vaiko emocinės būklės. Pirmokams tai gali būti tikrai nerimą kelianti diena, ypač jei vaikas jautrus ar drovus. Verta iš anksto pakalbėti, kas jo laukia, kaip atrodys mokykla, kad bus daug naujų veidų ir tai visiškai normalu jaudintis.
Kelios praktinės rekomendacijos, kurios tikrai padeda:
- Aplankykite mokyklą prieš pat rugsėjo 1-ąją, jei yra galimybė – kad erdvė nebūtų visiškai svetima
- Pasikalbėkite apie tai, kad jausti nerimą yra normalu, ir kad mama ar tėtis taip pat kadaise jaudinosi
- Neperkraukite ryto papildomais įsipareigojimais – palikite laiko pusryčiams, apsirengimui be skubėjimo
- Leiskite vaikui pasirinkti, ką jis nešis – kuprinę, kokį pieštukų dėklą, net kokias kojines. Kontrolės jausmas mažina nerimą
Vyresniems mokiniams, kurie grįžta į mokyklą po vasaros, taip pat verta skirti minutę pasikalbėti – kaip jie jaučiasi, ko tikisi iš naujų mokslo metų, ar yra kažkas, kas jiems kelia nerimą. Kartais paaugliai neatidengia savo jausmų tiesiogiai, tad geras klausimas gali atverti pokalbį, kurio pati diena nebūtų iššaukusi.
Aprangos klausimas – kaip nepersistengti, bet ir neatrodyti aplaidžiai
Rugsėjo 1-osios aprangos tema kasmet sukelia diskusijų mamų grupėse. Vieni sako, kad reikia švenčiausios šventinės aprangos, kiti mano, kad tai tik dar viena diena mokykloje. Tiesa, kaip įprasta, yra kažkur per vidurį.
Verta rengti vaiką šventiškiau nei paprasta mokyklos diena, bet nereikia versti dėvėti nepatogios, karštos ar nepraktiškos aprangos vien dėl estetikos. Rugsėjo pradžioje oras Lietuvoje gali būti visai skirtingas – kartais dar vasariškai šilta, kartais jau vėsu ir lynoja. Todėl geriausia rinktis sluoksniuotą aprangą: lengvas megztinis ar švarkas, kurį galima nusivilkti, jei sušils.
Mergaitėms populiarios šventinės suknelės ar sarafanai su baltomis kojinaitėmis – tai jau tapo tam tikra tradicija, bet nebūtina jos laikytis, jei vaikui tai nepatinka ar nepatogu. Berniukams paprastai tinka švarkas ar liemenė virš baltų marškinių. Svarbiausia – kad vaikas jaustųsi patogiai ir galėtų laisvai judėti, sėdėti, žaisti per pertraukas.
Fotografija ir prisiminimai – kaip užfiksuoti dieną be streso
Beveik kiekviena šeima nori nufotografuoti pirmąją mokslo metų dieną, ir tai suprantama – tai tikrai svarbus momentas. Bet fotografavimo procesas kartais gali sugadinti pačią patirtį, jei tampa per didelis įsipareigojimas.
Paprastas patarimas – nusifotografuokite namuose prieš išeinant, tada vieną kartą prie mokyklos su puokšte, ir tiek. Nereikia dešimčių pozų skirtingose vietose, kai vaikas jau nervinasi ir norisi tiesiog eiti susitikti draugų. Kai kurios šeimos turi tradiciją fotografuoti vaiką su ta pačia kuprine ar tuo pačiu ženklu kiekvienais metais, kad būtų galima palyginti, kaip jis paaugo – tai gražus ir paprastas ritualas, kuris neapkrauna dienos.
Kai puokštė ir šventė susitinka – mintys pabaigai
Rugsėjo 1-oji visada bus daugiau nei tik gėlės mokytojai ar naujos kuprinės. Tai diena, kurioje susipina jaudulys, nostalgija ir viltis – tiek vaikų, tiek tėvų. Puokštė, kurią nešis vaikas, tėra simbolis, primenantis apie pagarbą ir dėkingumą, bet svarbiausia vis tiek liks tai, kaip jaučiasi vaikas žengiant per mokyklos slenkstį.
Jei renkatės gėles – rinkitės su meile, bet be perteklinio streso. Jei norite kažko kitokio – knygų, saldumynų ar gyvo augalo vazonėlyje – tai taip pat bus puiki dovana. Svarbiausia, kad ta puokštė ar dovana atspindėtų jūsų šeimos šilumą, o ne norą pranokti kaimyną klasėje.
Ir galiausiai – neužmirškite pačių tėvų. Rugsėjo 1-oji jums taip pat yra emocinga diena, ypač jei tai pirmasis vaikas ar paskutinis vaikas, išeinantis į mokyklą. Leiskite sau tą jaudulį pajusti, nufotografuokite ne tik vaiką, bet ir savo šypseną tą rytą, ir žinokite – po metų vėl stovėsite tose pačiose durose, žiūrėdami, kaip vaikas užaugo per vienerius mokslo metus daugiau, nei tikėjotės.
